Penkios priežastys, kodėl reikia bijoti Dievo, o ne žmonių

JAUNUOLIS buvo maloniai nustebintas. Tai, kas ką tik įvyko, buvo visiškai netikėta. Besikalbant su dviem Jehovos liudytojais, jam atsivėrė akys. Klausimas, kodėl Dievas leidžia kentėti, kamavo jį ne vienus metus, ir štai dabar jis gavo aiškų atsakymą iš Biblijos. Vaikinas nė nenumanė, kad Biblijoje yra tiek daug vertingų ir paguodžiančių žinių.

Kai svečiai išėjo, į jo kambarį įsiveržė šeimininkė ir piktai šaukdama paklausė: „Kas tie žmonės?“

Staiga užkluptas jaunuolis negalėjo ištarti nė žodžio.

„Aš žinau, kas jie, — rėkė ji, — ir jeigu juos priimsi dar kartą, galėsi ieškotis kambario kitur!“

Tada trenkusi durimis išėjo.

Tikrieji Kristaus sekėjai žino, kad bus persekiojami

Tai, ką patyrė šis jaunas žmogus, nėra neįprasta. Dievo Žodis, Biblija, paaiškina: „Visi, kurie trokšta maldingai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami“ (2 Timotiejui 3:12). Tikrieji krikščionys nėra ir niekada nebuvo mėgstami. Kodėl? Apaštalas Jonas savo bendratikiams pasakė: „Mes žinome, jog esame iš Dievo, o visas pasaulis yra piktojo pavergtas.“ Šėtonas, Velnias, prilyginamas ‘riaumojančiam  liūtui, tykančiam ką praryti’ (1 Jono 5:19; 1 Petro 5:8). Žmonių baimė yra vienas iš veiksmingiausių Šėtono ginklų.

Netgi Jėzus Kristus, padaręs tiek daug gero ir nenusidėjęs, buvo išjuokiamas ir persekiojamas. Jis pasakė: „Jie manęs nekentė be priežasties“ (Jono 15:25). Naktį prieš savo mirtį Jėzus perspėjo mokinius: „Jei pasaulis jūsų nekenčia, tai žinokite — jis manęs nekentė pirmiau negu jūsų. Atsiminkite mano žodžius, kuriuos esu jums pasakęs: ‘Tarnas ne didesnis už šeimininką!’ Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios“ (Jono 15:18, 20).

Dėl šio perspėjimo daugelis nesiryžo stoti tikrųjų Dievo garbintojų pusėn. Apie tuos, kurie kartą ieškojo Jėzaus, Biblijoje sakoma: „Bijodami žydų, visi privengė apie jį viešai kalbėti“ (Jono 7:13; 12:42). Tuometiniai religiniai vadovai grasino išmesią iš sinagogos kiekvieną, kas įtikės Kristų. Taigi žmonių baimė daugeliui sukliudė tapti krikščionimis (Apaštalų darbų 5:13).

Vėliau, krikščionių daugėjant, kilo „didelis persekiojimas“, nukreiptas prieš Jeruzalėje esančią bendruomenę (Apaštalų darbų 8:1, Jr). Iš tikrųjų priešiškumą krikščionims teko patirti visoje Romos imperijoje. Žymūs žmonės Romoje apaštalui Pauliui pasakė: „Apie šią atskalą tiek težinome, jog jai visur prieštaraujama“ (Apaštalų darbų 28:22). Taip, tikriesiems krikščionims visuomet buvo priešinamasi.

Šėtonas, siekdamas sukliudyti daugeliui tapti tikraisiais Kristaus sekėjais, ir šiandien naudojasi tuo pačiu ginklu — žmonių baime. Nuoširdūs žmonės, studijuojantys Bibliją su Jehovos liudytojais, susiduria su priešiškumu ir pajuoka mokykloje, darbe, kaimynystėje ir tarp draugų. Jie gali baimintis prarasią pagarbą, bičiulystę ar materialinę paramą. Kai kur kaimuose ūkininkai bijo, kad kaimynai atsisakys padėti nuimti derlių ar apsaugoti gyvulius. Vis dėlto milijonai apsisprendė pasitikėti Dievu ir sekti Jėzaus Kristaus pavyzdžiu — gyventi taip, kaip nurodo Dievo Žodis. Už tai Jehova juos laimina.

Kodėl reikia bijoti Dievo, o ne žmonių

Biblija ragina mus bijoti Dievo, ne žmonių. Joje skaitome: „Pagarbi Viešpaties baimė — išminties pradžia“ (Psalmyno 111:10). Tai nėra kokia liguista baimė, bet sveikas rūpinimasis nenuvilti Gyvybės Davėjo. Tokia baimė glaudžiai susijusi su meile. Ir vis dėlto, kodėl turėtume bijoti Dievo, ne žmonių? Štai penkios priežastys.

1 Jehova yra Aukščiausiasis. Jehova savo galybe pranoksta bet kurį žmogų. Bijodami Dievo, stojame pusėn Aukščiausiojo, kuriam ‘tautos — lyg lašas kibire’ (Izaijo 40:15). Būdamas visagalis, Dievas yra pajėgus įveikti bet kokį ‘ginklą, nukaltą pulti’ tiems, kurie jam ištikimi (Izaijo 54:17). Ir kadangi jis nuspręs, kas vertas gyventi amžinai, turime būti išmintingi ir niekam neleisti mums trukdyti mokytis apie jį ir vykdyti jo valią (Apreiškimo 14:6, 7).

2 Dievas mums padeda ir mus globoja. „Žmonių baimė spendžia žmogui spąstus, o kas pasitiki Viešpačiu, tas apsaugomas“, — sakoma Patarlių 29:25. Žmonių baimė yra spąstai, nes gali mums kliudyti atvirai išpažinti savo tikėjimą. Dievas patikina, jog turi galią mus apsaugoti: „Nebijok, nes aš su tavimi, nebūgštauk, nes aš tavo Dievas! Stiprinsiu tave, padėsiu tau, remsiu tave savo teisumo dešine“ (Izaijo 41:10).

3 Dievas myli tuos, kurie prie jo artinasi. Apaštalas Paulius parašė šiuos jaudinančius žodžius: „Esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo  meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“ (Romiečiams 8:37-39). Jei išmoksime pasitikėti Dievu ir jam paklusti, patirsime neblėstančią visatos Valdovo meilę. Kokia garbė būti jo mylimiems!

4 Vertiname visa, ką Dievas dėl mūsų padarė. Jehova yra mūsų Kūrėjas, jo dėka egzistuojame. Jis ne tik patenkina mūsų būtiniausius poreikius, bet ir sukūrė daug dalykų, kurie daro gyvenimą džiugų ir įdomų. Iš tiesų, jis yra visų gerų dalykų Davėjas (Jokūbo 1:17). Dievobaimingas vyras Dovydas, vertinęs Dievo ištikimą meilę, rašė: „Viešpatie, mūsų Dieve, tu daug mums padarei! Nuostabūs tavo darbai ir užmojai! [...] Niekada nepajėgčiau jų visų apsakyti, nes jų tiek daug“ (Psalmyno 40:6 [40:5, Brb]).

5 Tie, kurie mums priešinasi, gali pasikeisti. Priešininkams tu gali padėti ne leisdamasis į kompromisą, o bijodamas Dievo ir mylėdamas jį. Prisimink Jėzaus giminaičius. Iš pradžių jie juo netikėjo, netgi sakė, kad jis „išėjęs iš proto“ (Morkaus 3:21, Brb; Jono 7:5). Paskui, kai Jėzus mirė ir buvo prikeltas, daugelis jų tapo tikinčiais. Jėzaus įbroliai Jokūbas ir Judas net parašė kai kurias Biblijos dalis. Taip pat Saulius, fanatiškas krikščionių persekiotojas, vėliau tapo apaštalu Pauliumi. Taigi, jei liekame drąsūs ir ištikimi Dievui, kai kurie mūsų persekiotojai ilgainiui galbūt supras, kad laikomės Biblijos tiesos (1 Timotiejui 1:13).

Štai Aberaš, gyvenanti Afrikoje, meldėsi, kad rastų tiesą. Ėmusi studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais, ji patyrė didelį savo šeimos narių ir religinių vadovų priešiškumą. Kai kurie jos giminaičiai, irgi pradėję studijuoti, pasidavė žmonių baimei ir metė studijas. Tačiau ji maldavo Dievą suteikti jai stiprybės bei drąsos ir galiausiai tapo krikštyta Jehovos liudytoja. Koks rezultatas? Aštuoni giminaičiai, padrąsinti jos pavyzdžio, atnaujino Biblijos studijas ir daro gerą dvasinę pažangą.

Tu gali įveikti žmonių baimę

Kad neįkliūtum į žmonių baimės spąstus, visomis jėgomis stiprink savo meilę Dievui. Tai gali daryti nagrinėdamas Bibliją ir apmąstydamas įvairias jos eilutes, tokias kaip Hebrajams 13:6, kur sakoma: „Viešpats mano gelbėtojas — aš nebijosiu! Ką man gali padaryti žmogus?!“ Nepamiršk šių priežasčių, kodėl tinkama ir išmintinga bijoti Dievo, o ne žmonių.

Taip pat turėk omenyje, kaip naudinga taikyti tai, ką sužinai iš Biblijos. Tu gali rasti įtikinamus atsakymus į pačius svarbiausius klausimus. Gali įgyti išminties, kaip kovoti su įvairiausiais gyvenimo iššūkiais. Gali džiaugtis nuostabia viltimi, nors šiandien tenka patirti nemažai sunkumų. Ir net gali bet kada kreiptis į visagalį Dievą malda.

Apaštalas Jonas rašė: „Praeina pasaulis ir jo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“ (1 Jono 2:17). Dabar kaip tik laikas likti tvirtiems ir vaikščioti Dievo baimėje. Užuot leidęsis sukaustomas žmonių baimės, verčiau paklusk Dievo raginimui: „Mano vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį, kad turėčiau, ką atsakyti tam, kuris iš manęs šaiposi“ (Patarlių 27:11). Kokia tai nepaprasta garbė!

Atmink, joks žmogus negali tau duoti to, ką Dievas duos jo bijantiems žmonėms. „Nusižeminimo ir pagarbios Viešpaties baimės atlygis — turtai, pagarba ir gyvenimas“ (Patarlių 22:4).

[Iliustracija 14 puslapyje]

Dėl to, kad Aberaš nenustojo drąsos, aštuoni jos giminaičiai tęsia Biblijos studijas