Gimimas iš naujo. Kaip tai įvyksta?

JĖZUS su Nikodemu kalbėjo ne tik apie gimimo iš naujo svarbą, priežastį ir paskirtį, bet ir kaip įvyksta toks gimimas. Jėzus sakė: „Kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę“ (Jono 3:5). Iš jo žodžių suprantame, kad naujas gimimas yra iš vandens ir dvasios. Tačiau ką tai reiškia?

Vanduo ir dvasia — kas tai?

Nikodemas buvo žydų religinis vadovas, todėl tikrai žinojo, jog Hebrajiškuosiuose raštuose vartojamas terminas „Dievo dvasia“ reiškia Dievo veikliąją jėgą, galinčią padėti žmonėms atlikti nepaprastus darbus (Pradžios 41:38; Išėjimo 31:3; 1 Samuelio 10:6). Kai Jėzus paminėjo dvasią, Nikodemas turbūt suprato, jog tai šventoji dvasia, Dievo veiklioji jėga.

O ką galima pasakyti apie vandenį? Pažvelgę, kas rašoma prieš pokalbį su Nikodemu ir po jo, matome, kad Jonas Krikštytojas ir Jėzaus mokiniai krikštijo žmones vandenyje (Jono 1:19, 31; 3:22; 4:1-3). Jeruzalėje apie tai daug kas žinojo. Todėl, kai Jėzus užsiminė apie vandenį, Nikodemas tikriausiai suvokė, kad kalbama apie vandenį, kuriame krikštijama.

Krikštijami šventąja dvasia

Taigi ‘gimti iš vandens’ reiškia būti pakrikštytam vandenyje, o ką reiškia ‘gimti iš dvasios’? Dar iki Nikodemo pokalbio su Jėzumi Jonas Krikštytojas skelbė, kad bus krikštijama ne tik vandeniu, bet ir dvasia. Jis sakė: „Aš jus krikštijau vandeniu, o jis [Jėzus] krikštys jus Šventąja Dvasia“ (Morkaus 1:7, 8). Štai kaip evangelistas Morkus aprašo pirmą tokį krikštą: „Tomis dienomis atėjo Jėzus iš Galilėjos Nazareto, ir Jonas jį pakrikštijo Jordane. Vos tik išbridęs iš vandens, Jėzus pamatė prasiveriantį dangų ir Dvasią, tarsi balandį, nusileidžiančią ant jo“ (Morkaus 1:9, 10). Jėzus buvo panardintas Jordane — pakrikštytas vandeniu. Kai  jis gavo dvasią iš dangaus, buvo pakrikštytas šventąja dvasia.

Praėjus trejiems metams po krikšto Jėzus patikino savo mokinius: „Jūs po kelių dienų būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia“ (Apaštalų darbų 1:5). Kada tai įvyko?

Sekminių dieną 33 m. e. m. apie 120 Jėzaus mokinių buvo susirinkę vienuose namuose Jeruzalėje. „Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai [...]. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios“ (Apaštalų darbų 2:1-4). Tą pačią dieną krikštytis buvo paraginti ir kiti Jeruzalėje susirinkę žmonės. Apaštalas Petras miniai kalbėjo: „Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną.“ Kokia buvo jų reakcija? „Kurie mielai priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti, ir tą dieną prisidėjo prie jų apie tris tūkstančius sielų“ (Apaštalų darbų 2:38, 41, Brb).

Dvigubas vyksmas

Ką tai atskleidžia apie naują gimimą? Kad jis vyksta dviem etapais. Kaip žinome, Jėzus pirma pasikrikštijo vandenyje. Paskui gavo šventąją dvasią. Taip pat jo pirmieji mokiniai iš pradžių buvo pakrikštyti vandenyje (kai kuriuos pakrikštijo Jonas Krikštytojas), o vėliau jie gavo šventąją dvasią (Jono 1:26-36). Tie 3000 naujų mokinių irgi pirmiausia pasikrikštijo vandenyje ir tada gavo šventąją dvasią.

Turint omenyje krikštus per 33 m. e. metų Sekmines, kaip gimimas iš naujo turėtų vykti šiandien? Taip, kaip įvyko Jėzaus apaštalams ir kitiems jo mokiniams. Pirmiausia žmogus atgailauja dėl savo nuodėmių, palieka blogus kelius, paaukoja savo gyvenimą Jehovai siekdamas jį garbinti bei jam tarnauti ir pasiaukojimą parodo viešai vandens krikštu. Paskui, jeigu Dievas nori, kad jis tarnautų vienu iš valdovų Jo Karalystėje, patepa jį šventąja dvasia. Pirmoji šio dvigubo proceso dalis (krikštas vandeniu) įvyksta to asmens iniciatyva, o antroji (krikštas dvasia) — Dievo iniciatyva. Po abiejų krikštų asmuo būna gimęs iš naujo.

Tačiau kodėl Jėzus kalbėdamas su Nikodemu pasakė, jog reikia ‘gimti iš vandens ir dvasios’? Kadangi norėjo pabrėžti, jog pakrikštytieji vandeniu ir dvasia patirs didelę permainą. Apie tai skaitykite kitame straipsnyje.

[Iliustracija 9 puslapyje]

Atgailaujančius izraelitus Jonas krikštijo vandeniu