JERUZALĖJE, kur stovėjo Dievo šventykla, tada buvo baisus metas. Ką tik žuvo karalius Ahazijas. O tai, kaip netrukus pasielgia jo motina Atalija, tiesiog pribloškia. Ji nužudo Ahazijo sūnus, savo pačios vaikaičius! Ar žinai kodėl? * — — Kad neliktų nė vieno įpėdinio ir ji galėtų užgrobti sostą.

Vis dėlto Atalija nė nenutuokė, kad vienas jos vaikaitis, mažasis Jehoašas, liko gyvas. Ar norėtum sužinoti kaip? — — Vaikelio teta, vardu Jehošeba, paslėpė jį Dievo šventykloje, kur vyriausiuoju kunigu tarnavo jos vyras Jehojada. Taigi abu jie pasirūpino, kad Jehoašui nenutiktų nieko bloga.

Dievo namuose berniukas buvo slepiamas šešerius metus. Čia jis mokėsi daugelio dalykų apie Jehovą Dievą ir jo įstatymus. Kai Jehoašui suėjo septyneri, Jehojada nusprendė, kad jau yra pats laikas berniuką paskelbti karaliumi. Ar tau įdomu sužinoti, kaip Jehojadai pavyko įgyvendinti šį sumanymą ir kaip viskas baigėsi Jehoašo močiutei, piktajai karalienei Atalijai? — —

Jehojada slapčia susikvietė sargybinius, kokius paprastai turėdavo Izraelio valdovai, ir papasakojo jiems, kaip abu su žmona išgelbėjo karaliaus Ahazijo sūnų. Tada Jehojada parodė sargybiniams Jehoašą. Šie suprato, kad prieš juos yra teisėtasis karalius. Taigi jie kai ką sugalvojo.

Jehojada išvedė Jehoašą prieš žmones ir jį karūnavo. Minia plojo rankomis ir šaukė: „Tegyvuoja karalius!“ Sargybiniai jį apsupo iš visų pusių, kad niekas negalėtų jam pakenkti. Išgirdusi džiūgavimus Atalija atėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Kai išvydo jaunąjį karalių, ėmė šaukti, esą tai sąmokslas. Bet Jehojada įsakė sargybiniams nubausti ją mirtimi (2 Karalių 11:1-16).

Kaip manai, ar Jehoašas visada klausė Jehojados ir ar visada elgėsi teisingai? — — Kol Jehojada buvo gyvas, taip. Jehoašas netgi pasirūpino, kad  žmonės aukotų pinigus Dievo šventyklos taisymui, nors jo tėvas Ahazijas ir senelis Jehoramas šį reikalą buvo visai apleidę. Tačiau pažiūrėkime, kas atsitiko po vyriausiojo kunigo Jehojados mirties (2 Karalių 12:2-17 [12:1-16, Brb]).

Tuo metu Jehoašui buvo maždaug keturiasdešimt metų. Užuot puoselėjęs draugystę su žmonėmis, kurie tarnavo Jehovai, jis ėmė bičiuliautis su netikrų dievų garbintojais. Jehovos kunigu tuo metu tarnavo Jehojados sūnus Zacharijas. Kaip manai, ką darė Zacharijas sužinojęs apie netinkamą Jehoašo elgesį? — —

Jis pasakė Jehoašui ir kitiems: „Kadangi palikote Jehovą, jis irgi paliks jus“ (NW). Šie žodžiai taip supykdė Jehoašą, kad šis įsakė užmušti Zachariją akmenimis. Tik pagalvok: kadaise Jehoašas buvo išgelbėtas nuo žudiko rankos, o dabar pats tapo žudiku! (2 Metraščių 24:1-3, 15-22)

Ko, tavo manymu, galime pasimokyti iš šio pasakojimo? — — Na, turime žiūrėti, kad netaptume kaip Atalija, kuri buvo žiauri, kupina neapykantos. Kaip mokė Jėzus, privalome mylėti savo bendratikius ir netgi priešus (Mato 5:44; Jono 13:34, 35). Nepamiršk, jei ir elgiamės teisingai, kaip iš pradžių Jehoašas, turime ir toliau palaikyti draugystę su tais, kurie myli Jehovą ir skatina jam tarnauti.