Aptiktas vertingas Biblijos rankraštis

PRIEŠ šimtmečius, kai medžiagų, ant kurių būtų galima rašyti, nebuvo taip paprasta gauti kaip dabar, jas naudodavo ne kartą. Prieš tai nebereikalingą rašalu užrašytą tekstą nuskusdavo ar nuplaudavo. Tokia jau naudota rašomoji medžiaga, pavyzdžiui, pergamentas arba papirusas, vadinama palimpsestu (terminas kilęs iš graikiško žodžio, reiškiančio „naujai nuskustas“). Kad pergamentuose būtų galima užrašyti kitą informaciją, nuskusdavo netgi Biblijos tekstus.

Vienas reikšmingas palimpsestas yra Efremo kodeksas. Jis nepaprastai vertingas tuo, kad yra didumos graikiškųjų Biblijos raštų kopija, — viena seniausių iš turimų. Tai vienas vertingiausių rašytinių šaltinių, kurie padeda nustatyti, koks buvo tikslus šios Dievo Žodžio dalies tekstas.

Šventojo Rašto tekstas, užrašytas šiame V amžiumi datuojamame kodekse, buvo nuskustas XII amžiuje ir ant jo užrašytas Sirijos mokslininko Efremo trisdešimt aštuonių pamokslų vertimas į graikų kalbą. Kad po tais pamokslais slypi Biblijos tekstas, tyrinėtojai pastebėjo XVII amžiaus pabaigoje. Kelerius metus jie vargo mėgindami iškelti jį į dienos šviesą. Šiokių tokių rezultatų pasiekta, tačiau išskaityti visą tekstą pasirodė per sunku, nes vietomis jis buvo visai neryškus, daugelis lapų sudriskę arba ant viršaus užrašytas tekstas uždengęs pirminį. Ne ką tepadėjo ir tai, kad mėginant įskaityti Biblijos tekstą rankraštis buvo apdorotas chemikalais. Tad dauguma mokslininkų priėjo prie išvados, kad viso teksto perskaityti nepavyks.

 XIX amžiaus penktojo dešimtmečio pradžioje Efremo kodeksą išskaityti ryžosi gabus vokiečių lingvistas Konstantinas fon Tišendorfas. Jis dvejus metus atsidėjęs tyrinėjo rankraštį. Kodėl jam pavyko padaryti tai, ko nepajėgė kiti?

Tišendorfas gerai mokėjo skaityti graikų uncialinį (nesujungtų didžiųjų raidžių) šriftą. * Apdovanotas puikiu regėjimu, jis pastebėjo, jog pirminį tekstą įskaityti įmanoma laikant pergamentą prieš šviesą. Šiais laikais mokslininkai tam naudoja optinius prietaisus, taip pat infraraudonuosius, ultravioletinius spindulius, poliarizuotą šviesą.

Vieną dalį to, ką jam pavyko išskaityti Efremo kodekse, Tišendorfas išspausdino 1843 metais, kitą — 1845-aisiais. Šiuo darbu jis tapo žinomas kaip graikų paleografas.

Efremo kodekso formatas yra maždaug 30 ir 25 centimetrai. Tai seniausias išlikęs rankraštis, kur tekstas puslapyje surašytas vienu stulpeliu. Iš rastų 209 pergamento lapų, 145-iuose užrašytos visų graikiškųjų Biblijos knygų dalys, trūksta tik Antro laiško tesalonikiečiams ir Jono antro laiško. Kituose lapuose yra kai kurių Biblijos hebrajiškųjų raštų ištraukų vertimas į graikų kalbą.

Dabar Efremo kodeksas saugomas Paryžiaus nacionalinėje bibliotekoje. Kur šis rankraštis buvo parašytas, nėra žinoma, bet Tišendorfas manė, kad Egipte. Mokslininkai Efremo kodeksą priskiria prie kitų trijų reikšmingų uncialiniu šriftu graikų kalba parašytų Biblijos rankraščių: Sinajaus, Aleksandrijos ir Vatikano. Visi jie išlikę iš IV—V amžiaus.

Taigi Šventojo Rašto žinia pasiekė mus išsaugota įvairiu pavidalu, net ir palimpseste. Nors Biblijos tekstą jos nevertinantis žmogus nuskuto, perskaityti jį pavyko. Taip dar tvirčiau įsitikiname, kad teisingai sakė apaštalas Petras: „Viešpaties žodis išlieka per amžius“ (1 Petro 1:25).

[Išnaša]

[Schema/iliustracija 16 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Efremo kodeksas — vertingas palimpsestas, kurį išskaityti pavyko Tišendorfui (1815—1874)

PIRMINIS ŠVENTOJO RAŠTO TEKSTAS

TEKSTAS ANT VIRŠAUS — PAMOKSLAS GRAIKŲ KALBA

[Šaltinio nuoroda]

© Bibliothèque nationale de France

[Iliustracija 17 puslapyje]

Sinajaus kodeksas, aptiktas Šv. Kotrynos vienuolyne

[Iliustracija 17 puslapyje]

Konstantinas fon Tišendorfas