„Aš ir Tėvas esame viena“, — sakė Jėzus (Jono 10:30). Kai kurie šia eilute remiasi norėdami įrodyti, kad Jėzus ir jo Tėvas yra dvi triasmenio Dievo dalys. Ar Jėzus tai ir turėjo omenyje?

Pažvelkime į kontekstą. Kaip rašoma 25 eilutėje, Jėzus sakė, kad daro darbus savo Tėvo vardu. Nuo 27 iki 29 eilutės jis kalbėjo apie simbolines avis, kurias jam davė jo Tėvas. Abu šie teiginiai Jėzaus klausytojams būtų nesuprantami, jeigu jis ir jo Tėvas būtų vienas ir tas pats asmuo. Iš tikrųjų Jėzus turėjo omeny štai ką: „Tėvas ir aš esame tokie vieningi, jog niekas negali iš manęs atimti avių, kaip kad niekas negali atimti jų iš mano Tėvo.“ Paimkim pavyzdį. Sūnus savo tėvo priešui sako: „Jeigu užpuoli mano tėvą, užpuoli mane.“ Niekas juk nepagalvotų, kad jis su tėvu — tas pats asmuo. Bet visi suprastų, jog juodu labai vieningi.

Jėzus su savo Tėvu, Jehova Dievu, yra „viena“ ir ta prasme, kad jų tikslai, normos ir vertybės visiškai sutampa. Priešingai nei Šėtonas bei pirmieji žmonės Adomas su Ieva, Jėzus niekada nenorėjo tapti nepriklausomas nuo Dievo. „Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą, — aiškino Jėzus, — nes ką jisai daro, lygiai daro ir Sūnus“ (Jono 5:19; 14:10; 17:8).

Tačiau tokia Dievo ir jo Sūnaus, Jėzaus, vienovė nereiškia, kad jų neįmanoma atskirti vieno nuo kito. Dievas ir Jėzus yra du skirtingi asmenys, kiekvienas su savitais bruožais. Jėzus turi savus jausmus, mintis, patirtį, valios laisvę. Vis dėlto jis nusprendė paklusti Tėvo valiai. Kaip skaitome Luko 22:42, Jėzus sakė: „Tebūna ne mano, bet tavo valia!“ Šie žodžiai neturėtų jokios prasmės, jeigu Jėzus niekada nebūtų galėjęs nuspręsti kitaip nei Tėvas. Be to, jeigu Jėzus su savo Tėvu tikrai būtų vienas asmuo, argi Jėzus būtų meldęsis Dievui ir nuolankiai sakęs, kad žino ne viską, ką žino Tėvas? (Mato 24:36)

Įvairių religijų išpažinėjai garbina dievus, kurie pykstasi ir kovoja su savo šeimos nariais. Štai graikų mitologijoje pasakojama, kad dievas Kronas nuvertė savo tėvą Uraną ir prarydavo savo paties vaikus. Tačiau koks kontrastas — Dievo Jehovos ir jo Sūnaus Jėzaus vieningumas, kylantis iš tikros meilės! Ir kaip ta vienybė mus prie jų traukia! Mums didelė garbė būti vieningiems su dviem šlovingiausiais visatoje Asmenimis! Jėzus už savo sekėjus meldėsi: „Aš meldžiu [...]: tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse“ (Jono 17:20, 21).

Taigi, sakydamas „aš ir Tėvas esame viena“, Jėzus turėjo omenyje ne paslaptingą Trejybę, o nuostabią vienybę — patį artimiausią ryšį tarp dviejų asmenų.