„Peršasi išvada, kad Trejybės dogma iš esmės atsirado ketvirtojo amžiaus pabaigoje. Iš dalies tai tiesa [...]. Formuluotė „vienas Dievas trijuose asmenyse“ krikščionių gyvenime ir tikėjime nebuvo tvirtai įsigalėjusi iki pat ketvirtojo šimtmečio pabaigos“ (New Catholic Encyclopedia [1967], t. 14, p. 299).

„Nikėjos susirinkimui, kuris buvo sušauktas 325 m. gegužės 20 d., pirmininkavo [imperatorius] Konstantinas; jis aktyviai vadovavo diskusijoms ir pats pasiūlė [...] lemiamą formuluotę — susirinkimo priimtą tikėjimo išpažinimą, išreiškiantį Kristaus ryšį su Dievu: „[Kristus] savo esme lygus Tėvui“. [...] Bijodami imperatoriaus, vyskupai, išskyrus du, pasirašė tikėjimo išpažinimą — daugelis prieš savo valią“ (Encyclopædia Britannica [1970], t. 6, p. 386).

„Steponas, kupinas Šventosios Dvasios, žvelgė į dangų ir išvydo Dievo šlovę ir Jėzų, stovintį Dievo dešinėje. Jis tarė: ‘Štai regiu atsivėrusį dangų ir Žmogaus Sūnų, stovintį Dievo dešinėje’“ (Apaštalų darbų 7:55, 56).

Ką atskleidžia šis regėjimas? Šventosios dvasios, arba Dievo veikliosios jėgos, kupinas Steponas matė Jėzų, „stovintį Dievo dešinėje“. Taigi akivaizdu, kad prikeltas ir į dangų įžengęs Jėzus netapo Dievu, bet veikiau atskira dvasine būtybe. Be to, neužsimenama, kad šiame regėjime šalia Dievo būtų stovėjęs dar trečias asmuo. Apie bergždžias pastangas Šventajame Rašte rasti Trejybės dogmą patvirtinančias eilutes dominikonų kunigas Mari Emilis Buamaras savo knygoje À l’aube du christianisme—La naissance des dogmes (Krikščionybės apyaušriu: kaip atsirado dogmos) rašė: „Naujajame Testamente neįmanoma rasti teiginio, kad yra vienas Dievas trijuose asmenyse.“

Trejybės dogmą Konstantinas rėmė ne be reikalo: jis norėjo užkirsti kelią nesutarimams, kilusiems ketvirtojo amžiaus Bažnyčioje. Tačiau iškilo kitas klausimas: ar Marija, kuri pagimdė Jėzų, yra „Dievo Motina“?

Palyginkite šias Biblijos eilutes: Mato 26:39; Jono 14:28; 1 Korintiečiams 15:27, 28; Kolosiečiams 1:15, 16.