Ar mirusieji gali padėti gyviesiems?

TAMBA, jaunuolis, gyvenantis Vakarų Afrikoje, rengėsi laikyti egzaminą. * Jo mama reikalavo, kad jis prašytų mirusių artimųjų pagalbos. Sicilijos salos Palermo mieste turistai lanko katakombas, kur galima pamatyti šimtus neblogai išsilaikiusių mumijų. Kai kas mano, kad gyviesiems jos padeda gauti Dievo apsaugą. Kasmet daug žmonių apsilanko Lili Deile, Niujorko valstijos (JAV) vakaruose esančiame mieste, kuris garsėja tuo, kad ten gyvena nepaprastai daug mediumų. Lankytojai tikisi per juos susisiekti su mirusiais artimaisiais ar draugais ir paprašyti, kad šie jiems padėtų.

Įsitikinimas, kad mirusieji gali padėti gyviesiems, paplitęs visame pasaulyje. O kaip manote jūs? Gal jus irgi to mokė arba artimai bendraujate su kuo nors, kas tuo tiki. Ilgėtis mirusių artimųjų natūralu. Mediumai teigia galintys patenkinti troškimą su jais susižinoti. Pasak žurnalo Time, viena tuo užsiiminėjanti moteris sakė, jog dvasių pasaulis, „jei šaukiamasi pagalbos, visada prieinamas“. Ar tai tiesa? Ar mirusieji tikrai gali padėti gyviesiems? Aiškus Biblijos atsakymas jus galbūt nustebins.

Ar mirusieji kur nors gyvena?

Kaip iš tikrųjų yra su mirusiaisiais, Biblija paaiškina paprastai ir suprantamai. Štai Mokytojo 9:5 rašoma: „Gyvieji žino, kad turės mirti, o mirusieji nebežino nieko.“ Ar jie gali ką nors jausti? Atsakymą randame 6-toje eilutėje: „Jų meilė, neapykanta, pavydas jau seniai pradingo. Niekada daugiau jie nebeturės dalies tame, kas vyksta po saule.“ Atkreipkite dėmesį ir į to paties skyriaus 10 eilutę, kur sakoma, kad „jokios veiklos, jokių sumanymų, jokio išmanymo, jokios išminties nebebus Šeole, į kurį esi pakeliui“. Hebrajiškas žodis šeol reiškia „bendras žmonijos kapas“. Įdomu, kad šio žodžio graikiškas atitikmuo hades Šventajame Rašte pavartotas nurodant vietą, kur po mirties kuriam laikui pateko Jėzus Kristus (Apaštalų darbų 2:31, NW).

Jėzus, gyvendamas žemėje, padėjo daugeliui žmonių, tačiau žinojo turėsiąs mirti. Ar jis manė, jog ir būdamas kape vis dar galės teikti žmonėms pagalbą? Ne. Savo artėjančią mirtį jis palygino su naktimi, kada darbuotis neįmanoma (Jono 9:4). Jėzus gerai žinojo, kad mirę žmonės yra bejėgiai kaip „šešėliai“ (Izaijo 26:14).

Panašią mintį Jėzus pabrėžė, kai mirė jo draugas Lozorius, — tąkart prilygino mirtį miegui (Jono 11:11-13). Argi mes tikimės, kad miegantis žmogus mums padės? Juk sąmonei neveikiant, jis nieko negali daryti kieno nors labui.

Ar po mirties siela gyvena toliau?

Daugelis buvo mokomi, kad siela yra kažkokia nematoma mūsų dalis, kuri mums mirus gyvena toliau. Tačiau Biblija moko kitaip. Pirmoje jos knygoje randame sielos apibūdinimą. Pradžios 2:7 (Brb) sakoma, kad pirmasis žmogus, kai buvo sukurtas, „tapo gyva  siela“. Žmogus, kaip visuma, yra siela; gyvūnai — taip pat sielos (Pradžios 1:20-25, NW). Tad logiška išvada: kai miršta žmogus ar gyvūnas, — miršta siela. Tai patvirtina Biblija (Ezechielio 18:4, Brb).

Tačiau kai kas galbūt paklaus: „O kodėl tiek daug žmonių sako bendravę su mirusiaisiais, girdėję jų balsus ar net juos matę?“ Tokie pasakojimai įprasti daugelyje pasaulio šalių. Jie teikia vilties žmonėms, gedintiems giminaičio arba artimo draugo, ir taip daugelį paskatina kreiptis į mediumą, tikinantį, jog gali užmegzti ryšį su mirusiaisiais.

Ar tie pasakojimai teisingi? Jeigu taip, argi tai neprieštarautų anksčiau pacituotiems Biblijos teiginiams? Kristus Jėzus sakė, kad Dievo Žodis yra tiesa (Jono 17:17). Tiesa negali pati sau prieštarauti. Biblijoje aiškiai nurodyta, kaip turime žiūrėti į tvirtinimus, kad mirusieji padeda gyviesiems. Joje rašoma apie vieną žmogų, kuris ieškojo tokios pagalbos. Atidžiai perskaičius tą ištrauką, tiesa tampa akivaizdi.

Karalius šaukiasi mirusiųjų pagalbos

Karalius Saulius atžygiavo į mūšio lauką Izraelio šiaurėje — jo armijai grasino galingos filistinų pajėgos. Kai Saulius pamatė filistinų stovyklą, „širdis jam drebėjo iš išgąsčio“. Tuo savo karaliavimo metu Saulius jau buvo nukrypęs nuo teisingo garbinimo. Todėl į jo maldavimus padėti Jehova neatsakė. Kur dabar Saulius ieškos pagalbos? Dievo pranašas Samuelis jau buvo miręs (1 Samuelio 28:3, 5, 6).

Kad gautų nurodymų, ką daryti, Saulius nuėjo pas dvasių iššaukėją į En Dorą ir paprašė ‘iššaukti Samuelį’ iš mirusiųjų. Ši iškvietė šmėklą. Tas „Samuelis“ pasakė Sauliui, kad filistinai nugalės, o Saulius ir jo sūnūs žus mūšyje (1 Samuelio 28:7-19). Ar tikrai ta šmėkla buvo iš mirusiųjų atėjęs Samuelis?

Pasvarstykime. Biblija sako, jog miręs žmogus „sugrįžta į dulkes“ ir „žūva visos jo svajonės“, arba mintys (Psalmyno 146:4). Tiek Saulius, tiek Samuelis žinojo, kad Dievas smerkia tuos, kas kreipiasi į mirusiųjų dvasių iššaukėjus. Juk anksčiau pats Saulius darė viską, kad krašte niekas neužsiiminėtų spiritizmu (Kunigų 19:31).

Taip pat pagalvokite: jeigu Dievui ištikimas Samuelis tebegyventų kaip dvasia, ar jis ryžtųsi pažeisti Dievo įstatymą ir veikti išvien su mirusiųjų dvasių iššaukėja tam, kad susitiktų su Sauliumi? Juk su tuo karaliumi Jehova kalbėtis atsisakė. Argi galėtų mediumas priversti Visagalį Dievą bendrauti su Sauliumi per mirusį Samuelį? Ne. Aišku, šis „Samuelis“ su Dievo ištikimu pranašu neturėjo nieko bendra. Tai buvo dvasia — nedoras demonas, apsimetęs mirusiu Samueliu.

Demonai yra angelai, kurie žmonijos istorijos pradžioje sukilo prieš Dievo valdžią (Pradžios 6:1-4; Judo 6). Jie stebi žmones, kol šie gyvi, todėl žino, kaip kiekvienas kalbėjo, atrodė ir elgėsi. Demonų tikslas — įpiršti mintį,  kad Biblijoje sakoma netiesa. Ne be reikalo Biblija perspėja neturėti jokių ryšių su tomis dvasinėmis jėgomis! (Pakartoto Įstatymo 18:10-12) Tos piktosios dvasios tebėra veiklios ir šiandien.

Taigi nesunku suprasti, kodėl tiek daug žmonių sako „girdėję“ ar „matę“ savo mirusius artimuosius. Nors šmėklos kartais galbūt atrodo geranoriškos, piktosios dvasios siekia klaidinti žmones * (Efeziečiams 6:12). Be to, pagalvokite: Jehova yra mylintis Dievas, kuris mumis rūpinasi. Jeigu mirusieji kažkur gyventų ir galėtų padėti savo draugams bei šeimai, ar mūsų meilingas Kūrėjas tokius ryšius draustų ir net vadintų pasibjaurėtinais? Žinoma, ne! (1 Petro 5:7) Tačiau ar gali kas nors iš tikrųjų mums padėti?

Tikroji pagalba gyviems ir mirusiems

Kaip išsiaiškinome, mirusieji nepajėgūs padėti gyviesiems. Negana to, bandyti ieškoti mirusiųjų pagalbos ne tik beprasmiška, bet ir labai pavojinga, nes taip pažeidžiamas Dievo įstatymas ir rizikuojama patekti demonų įtakon.

Biblija nurodo, kad geriausias pagalbos Šaltinis — mūsų Kūrėjas, Jehova. Jis gali išgelbėti net nuo mirties (Psalmyno 33:19, 20). Jehova pasiruošęs mums padėti. Todėl jis, priešingai nei mediumai, suteikia patikimą viltį.

Straipsnio pradžioje minėtas Tamba pats pamatė, kaip skiriasi tuščios dvasių iššaukėjų žadinamos viltys ir tiesa, kurią mums siūlo pažinti Jehova. Dvasių iššaukėjai tikino, kad jeigu vaikinas nieko neatnašaus savo mirusiems protėviams, egzamino neišlaikys. Tamba tada jau buvo pradėjęs studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais, todėl žinojo, kas iš tikrųjų atsitinka su žmogumi jam mirus ir kokios piktos būtybės apsimeta mirusiais protėviais. Nors Tambos mama primygtinai ragino jį kreiptis pagalbos į mediumą, šis nesutiko. „Jeigu egzamino neišlaikysiu, kitąmet labiau pasistengsiu“, — sakė jis.

Kaip viskas baigėsi? Egzaminą vaikinas išlaikė geriausiai iš visų. Jo mama be galo nustebo, paliovė tikėti mediumais ir niekada daugiau neužsimindavo apie tokių aukų atnašavimą. Tamba sužinojo, kad Jehova perspėja, jog nevalia „klausti mirusiųjų gyvųjų reikalais“ (Izaijo 8:19, Brb). Studijuodamas Bibliją jis įsitikino: jeigu mėgs Dievo įstatymą, jam seksis (Psalmyno 1:1-3).

O kaip dėl mūsų mirusių artimųjų — ar jiems nėra jokios vilties? Jehova padeda ne tik gyviesiems, bet ir yra pažadėjęs padėti tiems, kurie guli kapuose. Štai pranašas Izaijas, aprašęs, kokie bejėgiai yra mirusieji, 26 skyriaus 19 eilutėje skelbia: „Tavo mirusieji gyvens [...]. Pabuskite ir šaukite iš džiaugsmo, visi, kurie gulite dulkėse!“ Šioje pranašystėje sakoma, kad mirusieji galės vėl gyventi.

Tik įsivaizduokite, milijonai bejėgių žmonių, miegančių kapuose, bus prikelti gyventi! Biblija atskleidžia, kad Jehova trokšta suteikti mirusiesiems gyvenimą (Jobo 14:14, 15, Brb). Gal tokie pažadai jums atrodo pernelyg geri, kad būtų realūs? Jėzus Kristus buvo taip įsitikinęs šios vilties tikrumu, kad apie mirusiuosius kalbėjo taip, tarsi jie Jehovos akyse jau būtų gyvi (Luko 20:37, 38).

Ar norėtumėte turėti tokią viltį? * Ir toliau semkitės teisingų žinių iš Biblijos. Taip įsitikinsite, kad Jehova gali padėti gyviesiems ir mirusiesiems ir kad jo pažadai „patikimi ir tikri“ (Apreiškimo 21:4, 5).

[Išnašos]

[Anotacija 19 puslapyje]

Ilgėtis mirusių artimųjų natūralu

[Iliustracija 20 puslapyje]

Ar pasikalbėti su karalium Sauliumi atėjo jau miręs pranašas Samuelis?