REBEKA — kai kuriuose kraštuose gan populiarus vardas. Gal ir tu kartais pažįsti ką nors tokiu vardu? — — * Apie merginą, vardu Rebeka, rašoma pačioje žinomiausioje pasaulio knygoje, Biblijoje. Ką esi girdėjęs apie tą Rebeką? — — Turėtume pasistengti apie ją sužinoti daugiau, nes iš jos pavyzdžio galime pasimokyti, kaip tarnauti tikrajam Dievui, Jehovai.

Rebeka yra antroji Biblijoje vardu paminėta moteris Jehovos garbintoja. Ar žinai, kas buvo pirmoji? — — Tai Abraomo žmona Sara. Senyvame amžiuje Sara susilaukė Izaoko, vienintelio savo vaiko. Tačiau pakalbėkime apie Rebeką — kaip ji stengėsi džiuginti Jehovą ir kaip susipažino su Izaoku.

Prieš daugiau kaip 60 metų Dievas buvo nurodęs Abraomui ir Sarai, gyvenantiems Harane, keliauti į Kanaano kraštą. Kai jiedu sulaukė žilos senatvės, Dievas pasakė, kad Sara pagimdys sūnų, ir liepė jį pavadinti Izaoku. Taigi gali įsivaizduoti, koks brangus Izaokas buvo tėvams. Vėliau Sara, išgyvenusi 127 metus, miršta. Izaokas, tuo metu jau suaugęs vyras, labai liūdi dėl motinos mirties. Abraomas nenori, kad Izaokas vestų kanaanietę, nes Kanaano gyventojai negarbina Jehovos, tad išsiunčia tarną, greičiausiai Eliezerą, pas savo gimines į Haraną, kad ten surastų žmoną Izaokui (Pradžios 12:4, 5; 15:2; 17:17, 19; 23:1).

 Sukoręs net 800 kilometrų Eliezeras su kitais Abraomo tarnais ir dešimčia kupranugarių, gabenančių maisto atsargas ir dovanas nuotakai, galiausiai atvyksta į Haraną. Sustoja visi prie šulinio, nes Eliezeras žino, jog vakarop gyventojai čia ateina pasisemti vandens gyvuliams ir šeimai. Eliezeras meldžiasi, kad toji, kurią jis turėtų išrinkti žmona Izaokui, į jo prašymą duoti vandens atsigerti atsakytų: „Gerk, aš ir tavo kupranugarius pagirdysiu.“

Kaip jis meldė, taip ir įvyksta! Prie šulinio nusileidžia labai graži jauna mergina Rebeka. Kai Eliezeras paprašo vandens, ji sako: „Pasemsiu ir tavo kupranugariams, kad ir jie atsigertų.“ Rebeka ‘vėl bėga prie šulinio daugiau vandens semti’, o tarnas tylomis ją stebi. Tik pagalvok: kad pagirdytų dešimt ištroškusių kupranugarių, ji turėjo prisemti kone tūkstantį litrų vandens!

Eliezeras padovanoja Rebekai puikių dovanų ir išklausinėjęs sužino, kad ji yra Abraomo giminaičio Betuelio dukra. Rebeka pakviečia Eliezerą ir jo draugus pernakvoti jos tėvų namuose. Paskui pirma nubėga papasakoti namiškiams apie Abraomo pasiuntinius, atvykusius iš paties Kanaano su jais susitikti.

Kai Rebekos brolis Labanas pamato brangias sesers gautas dovanas ir sužino, kas toks Eliezeras yra, pakviečia jį vidun. Tačiau Eliezeras taria: „Aš nieko nevalgysiu, kol nepasakysiu, ką turiu pasakyti.“ Taigi paaiškina, kodėl Abraomas jį čia siuntęs. Betuelis, jo žmona ir Labanas apsidžiaugia ir sutinka išleisti Rebeką.

Pavalgę Eliezeras ir jo palydovai nueina ilsėtis. Kitą rytą Eliezeras prašo: „Leiskite mane atgal pas savo šeimininką.“ Tačiau Rebekos motina ir brolis nori, kad jie pasiliktų dar „bent dešimt dienų“. Kada Rebekos paklausia, ar ji sutiktų nedelsiant išvykti, ši ryžtingai atsako: „Eisiu.“ Nieko nelaukdama ji susiruošia ir iškeliauja su Eliezeru. Galiausiai ji susitinka su Izaoku ir tampa jo žmona (Pradžios 24:1-58, 67).

Kaip manai, ar lengva buvo Rebekai palikti šeimą, draugus ir persikelti į tolimą kraštą žinant, kad galbūt niekada saviškių nebepamatys? — — Taip, išvykti jai tikrai nebuvo lengva. Tačiau Rebeka buvo gausiai apdovanota už tai, kad mielai pakluso Jehovos valiai. Ji tapo mūsų Gelbėtojo, Jėzaus Kristaus, pramote. Jehova mūsų irgi nepamirš, jeigu stengsimės džiuginti jo širdį, kaip ir Rebeka (Romiečiams 9:7-10).