Artinkimės prie Dievo

„Tavo karalystė tau išsilaikys amžiams“

2 SAMUELIO 7:1-16

PER visą žmonijos istoriją savo postuose neišsilaikė daugybė vadovų. Vieni todėl, kad buvo neperrinkti, kiti — nuversti. O kaip su Jėzumi Kristumi, Dievo dangiškosios Karalystės Karaliumi? Ar gali kas nors sukliudyti viešpatauti šiam Dievo paskirtajam Karaliui? Atsakymą randame senovės Izraelio karaliui Dovydui pasakytuose Jehovos žodžiuose, kurie užrašyti 2 Samuelio knygos 7 skyriuje.

Jau skyriaus pradžioje paaiškėja, kad Dovydas jaučiasi sutrikęs, nes būdamas tik mirtingas karalius gyvena puikiuose rūmuose, o Dievo skrynia glaudžiasi palapinėje. * Karalius išreiškia troškimą pastatyti Jehovai šventyklą (2 eilutė). Bet šis darbas bus patikėtas ne Dovydui. Jam per pranašą Nataną Jehova pasako, kad šventyklą pastatys jo sūnus (4, 5, 12, 13 eilutės).

Nuoširdus Dovydo troškimas sujaudina Jehovą. Vertindamas Dovydo atsidavimą ir siekdamas įgyvendinti savo sumanymus, Dievas sudaro su juo sandorą, kad iš karališkosios Dovydo linijos kils tas, kuris karaliaus amžinai. Natanas perduoda Dovydui iškilmingą Dievo pažadą: „Tavo namai ir tavo karalystė tau išsilaikys amžiams ir tavo sostas bus amžinas“ (16 eilutė, Vl). Kas pagal šią sandorą yra paveldėtojas, kuris karaliaus amžinai? (Psalmyno 89:21, 30, 35-37 [89:20, 29, 34-36, Brb])

Jėzus iš Nazareto buvo Dovydo palikuonis. Pranešdamas apie Jėzaus gimimą, angelas pasakė: „Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis karaliaus Jokūbo namuose per amžius, ir jo karaliavimui nebus galo“ (Luko 1:32, 33). Taigi paaiškėja, jog paveldėtojas, pažadėtas sudarant sandorą su Dovydu, yra Jėzus Kristus. Vadinasi, jis gavo valdžią ne žmonių valia, bet dėl Dievo duoto iškilmingo pažado, suteikiančio jam teisę valdyti amžinai. Nepamirškime, kad Dievo pažadai visuomet išsipildo (Izaijo 55:10, 11).

Antrosios Samuelio knygos 7-ajame skyriuje yra dvi vertingos pamokos. Pirma, galime būti tikri, kad niekas nepajėgs sutrukdyti Jėzui Kristui karaliauti. Todėl nėra abejonės, kad būdamas valdžioje jis iki galo atliks jam skirtą užduotį — įvykdys Dievo valią žemėje, kaip ji yra vykdoma danguje (Mato 6:9, 10).

Antra, šis pasakojimas atskleidžia kai ką svarbaus apie Jehovą. Prisiminkime, kad Jehova matė ir įvertino Dovydo širdies troškimą. Kaip gera žinoti, kad Jehova labai brangina mūsų atsidavimą jam! Kartais aplinkybės, kurios nepriklauso nuo mūsų, kaip antai prastėjanti sveikata arba senyvas amžius, kliudo tarnauti Dievui tiek, kiek trokštame. Jei taip, kokia paguoda, kad Jehova mato net norus širdies, kuri kupina atsidavimo jį garbinti.

[Išnaša]