Kaip galėtumėte padėti našlėms ir našliams?

Blankiai apšviesta virtuvė kukliame bute. Mintyse paskendusi Žana dengia stalą. Nors ir nesinori, ką nors užkąsti reikia. Staiga pastebi, jog padėjo dvi lėkštes, ir graudžiai pravirksta. Iš įpročio ji padengė stalą dviem, o juk jau dveji metai, kaip mylimo vyro nebėra.

KAS to nepatyrė, vargu ar supras, kiek skausmo atneša sutuoktinio mirtis. Žmogaus protas tik palaipsniui susitaiko su skaudžia realybe. Tai gali patvirtinti septyniasdešimt dvejų Beril, kurios vyras mirė staiga. „Negalėjau tuo patikėti, — sako ji. — Atrodė, jis tuoj įžengs pro duris.“

Kaip galūnės netekęs žmogus kartais ją vis dar „jaučia“, taip ir mirusio sutuoktinio gedintis asmuo kartais „pamato“ jį minioje arba staiga susivokia jam kažką besakąs.

Kai draugas ar šeimos narys išgyvena netektį, dažnas nežino, ką daryti, kaip reaguoti. Gal ir jūs pažįstate našlį arba našlę? Kaip galėtumėte juos palaikyti? Ką derėtų žinoti, jei norite padėti jiems ištverti netektį? Ir kaip galite pagelbėti pamažu atgauti gyvenimo džiaugsmą?

Ko daryti nederėtų

Tikriausiai draugams bei namiškiams skaudu matyti kenčiantį mylimą žmogų, todėl gerų norų skatinami jie gali mėginti kuo greičiau praskaidrinti jam nuotaiką. Tačiau vienas tyrinėtojas, apklausęs 700 našlių, parašė: „Nėra taisyklės, kiek laiko turėtų trukti gedulas.“  Tad užuot visomis jėgomis stengęsi numaldyti kenčiančiojo skausmą, duokite laiko išsigedėti (Pradžios 37:34, 35; Jobo 10:1).

Nors padėti tvarkyti su laidotuvėmis susijusius reikalus visai tinkama, nemanykite, kad viską turite paimti į savo rankas. Štai keturiasdešimt devynerių metų našlys Polis sako: „Malonu, kad visokeriopai padėję bičiuliai sprendimus priimti paliko pačiam. Man buvo labai svarbu, kad per laidotuves viskas vyktų sklandžiai. Taip galėjau paskutinį sykį išreikšti savo žmonai pagarbą.“

Be abejonės, našliai tikrai vertina jūsų pagalbą. Šešiasdešimt aštuonerių Ailin sako: „Pasirengti laidotuvėms ir tvarkyti dokumentus man buvo nelengva, nes tuo metu nesugebėjau aiškiai mąstyti. Laimei, padėjo sūnus su marčia.“

Be to, nevenkite kalbėtis apie mirusį žmogų. Minėta Beril prisimena: „Draugai tikrai daug pagelbėjo, tačiau pastebėjau, kad daugelis kalbėti apie Džoną nenori. Atrodo, lyg jo niekada nebūtų buvę. Tai šiek tiek skaudino.“ Galbūt ilgainiui našlys arba našlė norės pasikalbėti apie savo sutuoktinį. Jeigu prisimenate, ką malonaus jis yra padaręs arba kas įdomaus yra jam nutikę, galite tai papasakoti. Taip pat, jei tinkama, pasakykite, kokios jo savybės jums patiko, kodėl jo ilgitės. Taip gedintys sutuoktiniai supras, kad kiti juos atjaučia (Romiečiams 12:15).

Siūlydami gedinčiajam pagalbą neapipilkite jo patarimais ir neverskite iškart dėl ko nors apsispręsti. * Verčiau pasistenkite įžvelgti, kaip konkrečiai galėtumėte padėti  draugui ar giminaičiui tuo vienu sunkiausių gyvenimo laikotarpių.

Kaip galite padėti

Per laidotuves ar iškart po jų našliui arba našlei jūsų pagalba išties praverstų. Gal galite tuomet paruošti maisto, apnakvinti atvažiavusius giminaičius arba tiesiog palaikyti gedinčiajam draugiją?

Be to, derėtų atminti, jog vyras ir moteris sielvartą ir vienatvę išgyvena skirtingai. Pavyzdžiui, kai kuriuose kraštuose daugiau nei pusė našlaujančių vyrų vėl veda per pusantrų metų laikotarpį po sutuoktinės mirties. Tarp moterų tai pasitaiko retai. Kodėl?

Priešingai paplitusiam įsitikinimui, vyrai ne visuomet veda dar kartą vien norėdami patenkinti fizinius ar seksualinius poreikius. Tiesą sakant, atvirai kalbėtis vyrai linkę tik su žmona, todėl jai mirus pasijunta labai vieniši. Tai iš dalies paaiškina, kodėl vedybos dažnam našliui atrodo vienintelė išeitis pabėgti nuo vienatvės ir kodėl jis nepaiso pavojaus skubotai susisaistyti naujais vedybiniais ryšiais. O našlės vienatvę pakelia lengviau, nes randa kam išsipasakoti, išlieti jausmus, nors vyro draugai jas kartais užmiršta.

Kaip našliui ar našlei galite padėti ištverti vienatvę? Keturiasdešimt devynerių Helen pasakoja: „Daugelio norai geri, tačiau trūksta iniciatyvos. Jie dažnai sako: „Jei tik ko reikės, būtinai kreipkis.“ Tačiau man patinka, kada sulaukiu konkrečių pasiūlymų, pavyzdžiui, eiti drauge apsipirkti.“ Polis, kurio žmona mirė nuo vėžio, paaiškina, kodėl jam malonu, kai kas nors pakviečia į svečius: „Kartais visai nesinori bendrauti su žmonėmis ar pasakoti apie save. Tačiau praleidus vakarą su draugais pasijauti kur kas geriau, nebe toks vienišas. Tuomet supranti, kad žmonėms išties rūpi, ir gyventi pasidaro lengviau.“ *

Kai atjauta ypač reikalinga

Helen pastebėjo, kad daugumai giminaičių grįžus prie kasdienių darbų jai ypač pristigo emocinės paramos. „Draugai ir  namiškiai daugiausia palaiko iš pat pradžių, — aiškina ji, — tačiau paskui jų gyvenimas vėl stoja į įprastas vėžias. To nepasakyčiau apie savąjį.“ Žinodami, ką išgyvena našliai, tikri draugai jų niekada neapleis, visuomet palaikys.

Galbūt našliui arba našlei jūsų draugijos labiausiai prireiks, pavyzdžiui, per vestuvių sukaktuves ar mirties metines. Minėta Ailin sako, kad ištverti vienatvės nykumą, kuri užplūsta per vestuvių sukaktį, jai padeda suaugęs sūnus. „Kasmet tą dieną sūnus Kevinas nusiveža mane kur nors papietauti. Tuomet būname tik mudu, mama ir sūnus“, — pasakoja Ailin. Kodėl gi nepasižymėjus dienas, kada našlaujančiam šeimos nariui arba draugui būna sunkiausia? Tądien stenkitės pabūti su tuo žmogumi arba pasirūpinkite, kad jį kas nors aplankytų (Patarlių 17:17, Brb).

Kai kurie našliai pastebėjo, jog didelė paspirtis jiems gali būti kitas sutuoktinio netekęs žmogus. Ani, našlaujanti jau aštuonerius metus, pasakoja apie savo draugystę su kita našle: „Jos vidinė tvirtybė padarė man didelį įspūdį ir paskatino nenuleisti rankų, nepasiduoti nevilčiai.“

Išgyvenę sunkiausią laikotarpį po sutuoktinio netekties, našliai ir našlės kitiems gali tapti puikiu įkvėpimo ir vilties šaltiniu. Biblijoje paminėtos dvi našlės — jauna moteris Rūta ir jos anyta Noomė — tapo tikra atrama viena kitai. Tas jaudinantis pasakojimas akivaizdžiai liudija, kaip abipusė parama padėjo šioms moterims ištverti sielvartą ir įveikti sunkumus (Rūtos 1:15-17; 3:1; 4:14, 15).

„Laikas gydyti“

Kad galėtų vėl džiaugtis gyvenimu, našliams reikia stengtis išlaikyti pusiausvyrą — negyventi vien prisiminimais apie mirusį sutuoktinį, rūpintis savo poreikiais. Išmintingasis senovės karalius Saliamonas pasakė, kad yra „laikas verkti“, tačiau tuoj pat pridūrė, jog turi ateiti ir „laikas gydyti“ (Mokytojo 3:3, 4).

Minėtas Polis pasakoja, kaip sunku nepasiduoti norui gyventi praeitimi: „Mudu su žmona buvome lyg du medeliai, susipynę kamienais. Kai vienas nudžiūvo ir jį nukirto, kitas paliko vienišas, iškrypęs. Keista buvo likti vienam.“ Kai kurie liautis gyvenę prisiminimais nenori iš atsidavimo mirusiajam. Kiti nerimauja, kad džiaugtis gyvenimu prilygtų išdavystei, todėl atsisako kur nors eiti, susitikti su žmonėmis. Tad kaip padėti našliams pamažu atsigauti, taip sakant, išgyti iš savo sielvarto?

Pirmiausia, ką galime padaryti, — išklausyti, kai žmogus nori išsipasakoti. Jau šešerius metus našlaujantis Herbertas sako: „Man ypač malonu prisiminti, kada draugai tiesiog ramiai klausydavo, kai mėgindavau išsakyti, kas guli ant širdies. Žinoma, tuo metu nebuvau geriausias pašnekovas, tačiau tikrai esu dėkingas už atjautą.“ O Poliui atsigauti labai padėjo draugas, kuris vis paklausdavo, kaip jis jaučiasi. Polis sako: „Vertinau jo nuoširdumą, taktiškumą, todėl dažnai jam išsipasakodavau“ (Patarlių 18:24).

Išreikšdamas įvairiausius jausmus, kaip antai apgailestavimą, kaltės jausmą, pyktį,  gedintis asmuo gali palaipsniui susitaikyti su savo padėtimi. Štai senovės karalius Dovydas jėgų atsikelti ir susitaikyti su skaudžia realybe — sūnelio mirtimi — rado tik atvėręs širdį geriausiam klausytojui, Jehovai Dievui (2 Samuelio 12:19-23).

Nors iš pradžių gali būti ir sunku, našlaujančiam žmogui reikia judėti toliau. Gal galėtumėte įtraukti jį į savo kasdienę veiklą, pavyzdžiui, pakviesti apsipirkti arba pasivaikščioti? O gal galite paprašyti atlikti kokį darbą? Taip jam padėsite išlįsti iš savo kiauto. Pagalvokite, gal našlė galėtų retkarčiais prižiūrėti jūsų vaikus arba pamokyti gaminti savo mėgstamą patiekalą? Galbūt našlys padėtų suremontuoti ką namuose? Tokie prašymai ne tik išjudins vienišą žmogų, bet ir padės jaustis reikalingam.

Vis išsipasakodami kitiems našlys arba našlė laikui bėgant turbūt atgaus gyvenimo džiaugsmą ar net panors užsibrėžti naujus tikslus. Tai gali patvirtinti keturiasdešimt ketverių metų našlė ir motina Jonet. Ji prisimena: „Grįžti prie kasdienių darbų buvo taip sunku! Nelengva buvo tvarkytis namuose, planuoti išlaidas, vienai auklėti tris vaikus.“ Tačiau ilgainiui Jonet išmoko viskuo rūpintis pati, geriau bendrauti su vaikais, priimti artimų draugų pagalbą.

„Gyvenimas tebėra vertinga dovana“

Našlių draugai ir šeimos nariai privalo nesitikėti per daug. Ilgus mėnesius ar net metus sutuoktinio netekusio žmogaus nuotaika gali kisti — ramybę galbūt keis depresija. Iš tikrųjų „širdies nelaimė“ būna didžiulė (1 Karalių 8:38, 39).

Būtent tais sunkiais laikotarpiais našliams prireiks švelnaus paskatinimo nenutolti nuo tikrovės ir neužsisklęsti. Tokia parama daugeliui našlių padėjo gyvenimą pakreipti nauja linkme. Šešiasdešimtmetis našlys Klodas, dabar tarnaujantis visalaikiu evangelizuotoju Afrikoje, sako: „Gyvenimas tebėra vertinga dovana, nors ir skauda širdį, netekus mylimo žmogaus.“

Tiesa, gyvenimas po sutuoktinio mirties apsiverčia, tačiau našliai ir našlės turi dėl ko gyventi, kuo dalytis su kitais (Mokytojo 11:7, 8).

[Išnašos]

[Anotacija 11 puslapyje]

Tikri draugai niekada neapleis, visuomet palaikys

[Rėmelis/iliustracija 12 puslapyje]

 Laikyti prisiminimui ar išmesti?

„Pasilikau daugybę vyro daiktų, — sako Helen, kurios vyras mirė prieš kelerius metus. — Jie man sužadina malonius prisiminimus. Nenorėjau jų iškart išmesti, nes jausmai laikui bėgant gali ir pasikeisti.“

O Klodas, palaidojęs žmoną prieš daugiau kaip penkerius metus, yra kitos nuomonės: „Man nereikia būti apsuptam žmonos daiktų, kad prisiminimai apie ją neišblėstų. Išdalydamas ar išmesdamas jos daiktus lengviau susitaikiau su tikrove ir pakėliau netekties skausmą.“

Kaip matome, nuomonės, ką daryti su mirusiojo daiktais, skiriasi. Todėl išmintingi draugai ir giminaičiai nemėgins primesti savo požiūrio šiuo klausimu (Galatams 6:2, 5).

[Iliustracijos 9 puslapyje]

Gal tam tikromis metų dienomis jūsų pagalba ypač praverstų?

[Iliustracija 9 puslapyje]

Pasiūlykite kartu apsipirkti ar pasivaikščioti

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Drauge darbuokitės ir pramogaukite