Ar žinojote?

Kuo svarbūs buvo miesto vartai, taip dažnai minimi Biblijos pasakojimuose?

▪ Biblijos laikais daugumą miestų juosė gynybinės sienos. Prie jose esančių vartų gyventojai rinkdavosi pabendrauti, pirkti ar parduoti, pasidalyti naujienomis. Čia paprastai būdavo skelbiami įvairūs pranešimai, Dievo žodžius perduodavo pranašai (Jeremijo 17:19, 20). Leidinyje The Land and the Book rašoma: „Miesto vartuose arba šalia jų būdavo sudaromi beveik visi vieši sandoriai.“ Senovės Izraelyje miesto vartai, galima sakyti, būdavo visuomenės sambūrių vieta.

Štai Abraomas „hetitų akivaizdoje — akivaizdoje visų, ėjusių pro miesto vartus“, nusipirko iš Efrono žemės sklypą šeimos kapavietei (Pradžios 23:7-18). Boazas paprašė dešimties Betliejaus miesto seniūnų, arba vyresniųjų, atsisėsti miesto vartuose ir jiems matant, laikydamasis levirato papročio, tarėsi dėl Rūtos ir jos mirusio vyro palikimo (Rūtos 4:1, 2). Kartais miesto seniūnams tekdavo imtis teisėjų vaidmens: tuomet jie, atsisėdę vartuose, išklausydavo bylas, priimdavo sprendimus ir įvykdydavo nuosprendžius (Pakartoto Įstatymo 21:19).

Kur buvo Ofyras, kuriame, pasak Biblijos, būta itin geros kokybės aukso?

▪ Biblijoje, Jobo knygoje, „Ofyro auksas“ prilygintas „grynam auksui“ (Jobo 28:15, 16, Jr). Karalius Dovydas, gyvenęs maždaug 600 metų vėliau negu Jobas, paaukojo „Ofyro aukso“ Jehovos šventyklos Jeruzalėje statyboms. Aukso iš Ofyro parsigabendavo ir jo sūnus Saliamonas (1 Metraščių 29:3, 4; 1 Karalių 9:28).

Kaip sakoma Biblijoje, Saliamonas turėjo laivyną Ecjon Gebere prie Raudonosios jūros ir taip parsiplukdydavo aukso iš Ofyro (1 Karalių 9:26). Mokslininkų nuomone, Ecjon Geberas buvo pačiame Akabos įlankos gale, netoli dabartinių Elato ir Akabos miestų. Iš ten laivai galėjo pasiekti bet kurią Raudonosios jūros vietą ir net tolimesnius prekybos punktus Afrikos ar Indijos pakrantėse, kur galbūt ir buvo Ofyras. Tačiau kiti mano, kad Ofyras buvo Arabijoje, kur senovėje būta aukso kasyklų ir kur jo randama net šiais laikais.

Nors kai kas teigia, jog pasakojimai apie Saliamono aukso kasyklas tėra mitai, egiptologas Kenetas Kičenas rašo: „Ofyras nėra mitas. Viename ostrakone [arba molinėje šukėje], kaip manoma, iš aštuntojo amžiaus [p. m. e.] yra aiškus trumpas įrašas hebrajų kalba: „Ofyro auksas Bet Horonui — 30 šekelių [340 g].“ Ofyras čia nurodo tikrą aukso telkinį, kaip ir „Amau auksas“, „Punto auksas“ ar „Kušo auksas“ egiptiečių tekstuose — kiekvienu šių atvejų aukso pavadinimas reiškia arba vietovę, kur jis randamas, arba paties aukso kokybę.“

[Iliustracija 15 puslapyje]

Abraomas prie miesto vartų tariasi dėl sklypo pirkimo

[Iliustracija 15 puslapyje]

Ostrakonas, kuriame hebrajų kalba paminėtas Ofyras

[Šaltinio nuoroda]

Collection of Israel Antiquities Authority, Photo © The Israel Museum, Jerusalem