Kaip padėti draugui, kuris serga

GAL kada lankydamas sunkiai sergantį draugą pasijutote nepatogiai, nes nežinojote, ką sakyti? Nesibaiminkite, paguosti savo draugą jūs tikrai galite. Žinoma, griežtų taisyklių, kaip elgtis šiuo atveju, nėra. Kas priimtina vienoje tautoje, gali būti neįprasta kitoje. Be to, labai skiriasi žmonių charakteriai. Taigi, kas pradžiugintų vieną žmogų, galbūt visai nepatiks kitam. Taip pat kasdien gali keistis ligonio aplinkybės bei nuotaika.

Svarbiausia, pamėginkite įsijausti į sergančio draugo padėtį, pasistenkite suprasti, kokios pagalbos jis arba ji iš jūsų tikisi. Kaip tai padaryti? Štai keletas Biblijos principais pagrįstų patarimų.

Būkite geras klausytojas

BIBLIJOS PRINCIPAI:

„Kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti“ (JOKŪBO 1:19).

„Laikas tylėti ir laikas kalbėti“ (MOKYTOJO 3:1, 7).

▪ Lankydamas sergantį draugą, klausykitės atidžiai, su atjauta. Nepulkite patarinėti ir nemanykite, kad privalote visuomet žinoti atsakymą į kiekvieną klausimą. Skubėdamas kalbėti, galite ką nors leptelėti ir įskaudinti ligonį. Galbūt jūsų draugui visai nereikia patarimų, gal jis tik trokšta kam nors išlieti širdį.

Leiskite išsipasakoti. Nepertraukinėkite, nevartokite banalių frazių, kitaip jis gali pamanyti, kad jums nelabai rūpi, ką jis išgyvena. „Susirgau grybeliniu meningitu ir ilgainiui apakau, — sako Emilijus *. — Kartais  būnu labai prislėgtas. Tada draugai mėgina mane paguosti sakydami, kad ne aš vienas patiriu problemų, esą kitiems dar blogiau. Jie net nenutuokia, jog sumenkindami mano problemas manęs nė kiek nepaguodžia. Priešingai, varo į dar didesnę neviltį.“

Kai draugas atvirai pasakoja, ką jaučia, venkite kritikuoti. Jeigu prisipažįsta bijąs, neprieštaraukite, nesakykite, jog baimintis nereikia. „Kada mane apima siaubas dėl mano būklės ir pravirkstu, tai nereiškia, kad jau nebepasitikiu Dievu“, — sako Eliana, kovojanti su vėžiu. Stenkitės draugą matyti tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokį matyti norėtumėte. Atminkite, kad dabar jis jautriau į viską reaguoja, nebėra toks, koks anksčiau. Būkite kantrus. Klausykitės, net jei kalba vis apie tą patį (1 Karalių 19:9, 10, 13, 14). Galbūt jam būtina išlieti savo jausmus.

Būkite atjautus ir supratingas

BIBLIJOS PRINCIPAI:

„Džiaukitės su besidžiaugiančiais, verkite su verkiančiais“ (ROMIEČIAMS 12:15).

„Visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite“ (MATO 7:12).

▪ Įsivaizduokite save draugo vietoje. Jeigu jis ruošiasi operacijai, laukia tyrimo rezultatų arba jam taikomas koks nors gydymas, greičiausiai jis nervinsis, bus jautresnis. Pasistenkite tai suprasti ir prisitaikykite prie jo nuotaikos svyravimų. Dabar ne metas per daug klausinėti.

„Leiskite ligoniui apie savo ligą kalbėti, kada jis nori ir kaip nori, — pataria psichologė klinicistė Ana Katalifos. — Kai ligonis linkęs bendrauti, šnekėkitės apie ką tik jis panorės. Bet kai kalbėti žmogus nenusiteikęs, tiesiog pasėdėkite ir patylėkite. Guodžia jau vien tai, kad šalia yra draugas. Galbūt ligoniui tereikia, kad kas nuramintų, užjaustų.“

Gerbkite draugo privatumą. Rašytoja Rozana Kalik, dukart įveikusi vėžį, rašo: „Stengdamasis padėti ligoniui turėkite omeny, jog viskas, ką jis jums pasakoja, yra konfidencialu. Niekam neatskleiskite, ką sužinote, nebent jūsų paprašo. Paklauskite paties ligonio, ką galite kitiems pasakoti.“ Pagijęs nuo vėžio Edsonas sako: „Vienas draugas visiems apskelbė, kad sergu vėžiu ir kad man nebeilgai liko gyventi. Tik įsivaizduokite, buvau ką tik po operacijos. Žinojau, jog sergu vėžiu, bet tada laukiau biopsijos rezultatų. Paaiškėjo, kad metastazių nėra. Bet paskleistas gandas padarė savo. Neapgalvoti kitų komentarai ir klausimai mano žmoną tiesiog sukrėtė.“

Jeigu draugas svarsto, kokį gydymą pasirinkti, neskubėkite sakyti, ką jūs darytumėte jo vietoje. Rašytoja Lori Houp, pati sirgusi vėžiu ir pasveikusi, rašo: „Prieš siųsdamas kokius nors straipsnius ar naujienas vėžiu sergantiems ar nuo jo jau pagijusiems žmonėms, verta paklausti, ar jie to norėtų. Antraip jūsų geranoriška pagalba gali draugą įžeisti ir jūs apie tai galbūt net nesužinosite.“ Ne kiekvienas nori būti apipiltas informacija apie įvairiausius gydymo būdus.

Be to, pas ligonį per ilgai neužsibūkite, net jeigu esate artimi draugai. Žinoma, lankyti ligonį labai svarbu, bet galbūt dabar jūsų draugas bendrauti nenusiteikęs. Gal jis pavargęs, neturi jėgų kalbėti ar net klausytis. Kita vertus, nesudarykite įspūdžio, kad skubate išeiti. Jūsų draugui reikia žinoti, kad jis labai jums rūpi.

Būti supratingam taip pat reiškia vadovautis sveika nuovoka, vengti kraštutinumų. Pavyzdžiui, jei ketinate paruošti kokį  valgį sergančiam draugui arba nunešti gėlių, iš pradžių pasiteiraukite, ar jis nėra kam nors alergiškas. O jeigu jūs pats negaluojate, galbūt turite slogą, meilingai pasielgsite, jei draugo nelankysite, kol nepasveikote.

Tegul jūsų kalba ugdo

BIBLIJOS PRINCIPAI:

„Išmintingųjų liežuvis gydo“ (PATARLIŲ 12:18).

„Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta“ (KOLOSIEČIAMS 4:6).

▪ Jeigu su meile rūpinatės sergančiu draugu, tai bus matoma iš jūsų žodžių ir elgesio. Juk jūsų draugas tebėra ta pati asmenybė su tomis pačiomis savybėmis, kurios iš pat pradžių jus žavėjo. Nepakeiskite požiūrio į draugą vien dėl to, kad jis susirgo. Jeigu bendrausite su draugu kaip su bejėge auka, jis ir pats pradės apie save taip manyti. Roberta, serganti reta paveldima kaulų liga, sako: „Laikykite mane normaliu žmogumi. Taip, aš neįgali, tačiau turiu savo nuomonę ir troškimų. Nežiūrėkit į mane su gailesčiu. Nekalbėkit su manim kaip su kvaila.“

Atminkite, svarbu ne tik, ką sakote, bet ir kaip sakote. Reikšmingas netgi balso tonas. Vos Ernestui diagnozavo vėžį, jam iš užsienio paskambino draugas. „Negaliu patikėti, kad tau vėžys!“ — nusistebėjo. Ernestas prisimena: „Nuo intonacijos, kuria jis ištarė „tau“ ir „vėžys“, šiurpas perbėgo per nugarą.“

Rašytoja Lori Houp duoda kitą pavyzdį: „Netgi klausimą „Kaip laikaisi?“ ligonis gali suprasti įvairiai. Nuo balso tono, gestų, mimikos, santykių su ligoniu ir, žinoma, meto priklauso, ar tas klausimas švelniai paguos, įskaudins, o gal sužadins širdyje slypinčią baimę.“

Sergančiam žmogui paprastai svarbu jausti, kad jis kitiems rūpi, kad jį supranta, gerbia. Todėl patikinkite savo draugą, jog jis jums brangus ir trokštate jam padėti. Rozmari, kuriai diagnozuotas smegenų auglys, sako: „Mane ypač padrąsindavo draugų žodžiai, kad mane myli ir jokiu būdu nepaliks“ (Patarlių 15:23; 25:11, Brb).

Padėkite praktiškai

BIBLIJOS PRINCIPAS:

„Nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa“ (1 JONO 3:18).

▪ Vienokios pagalbos jūsų draugui reikės, kai jam tik nustatoma diagnozė, kitokios — kai taikomas koks nors gydymas. Tačiau pagalbos jam tikrai reikės. Tad užuot sakęs „jei ko prireiks, skambink“, pasiūlykite konkrečią pagalbą. Galite paruošti valgį, sutvarkyti namus, išskalbti, išlyginti drabužius, įvykdyti kokius nors pavedimus, apipirkti, nuvežti draugą į ligoninę pas gydytojus ar procedūroms ir parvežti namo. Taip parodysite, jog draugas jums išties rūpi. Būkite patikimas ir punktualus, laikykitės duoto žodžio (Mato 5:37).

„Bet kokios jūsų pastangos, kad sergantis draugas nesijaustų atskirtas nuo sveikųjų pasaulio, bus vaisingos“, — sako rašytoja Rozana Kalik. Jai pritaria Silvija, du kartus pagijusi nuo vėžio: „Kasdien turėjau važiuoti į kitą miestą spinduliniam gydymui. Mane vežiojo vis kiti draugai ir tai man teikė didžiulę ramybę bei paguodą. Pakeliui kalbėdavomės visokiomis temomis, o po terapijos visada užsukdavome į kavinę. Vėl pasijutau normaliu žmogumi.“

Bet nemanykite gerai žinąs, ko jūsų draugui reikia. „Klauskite, klauskite, klauskite“, —  pataria Kalik ir priduria: „Trokšdamas padėti, neperimkite visų reikalų į savo rankas, nes taip ligoniui galite net pakenkti. Jei viską darysite jūs, pamanysiu, jog pati nieko nebeįstengiu. Man reikia jaustis visaverčiu žmogumi, o ne bejėge auka. Padėkite man daryti, ką galiu.“

Tikriausiai jūsų draugui svarbu daug ką daryti pačiam. Adilsonas, sergantis AIDS, sako: „Kai sergi, nenori, kad tave „nurašytų“ kaip nieko vertą ar visišką bejėgį. Trokšti bent ką nors nuveikti, net jeigu tai maži darbai. Kaip gera žinoti, jog vis dar šį tą sugebi! Taip neprarandi noro gyventi. Man patinka, kai kiti leidžia apsispręsti pačiam ir paskui gerbia mano sprendimą. Jei sergi, tai dar nereiškia, jog nebegali atlikti savo vaidmens — tėvo, motinos ar kitokio.“

Palaikykite ryšį

BIBLIJOS PRINCIPAS:

„Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje“ (PATARLIŲ 17:17, Brb).

▪ Jeigu gyvenate toli ar dėl kokių kitų aplinkybių negalite aplankyti sergančio draugo, paskambinkite jam, pasiųskite paprastą ar elektroninį laišką. Apie ką rašyti? Psichologas Alanas Vulfeltas pataria: „Priminkite kokius nors malonius atsitikimus, kuriuos jums drauge teko patirti. Pažadėkite greitai vėl parašyti ir duotą žodį ištesėkite.“

Tegul baimė pasakyti ar padaryti ką ne taip neatima jums noro padrąsinti sergantį draugą. Dažnai ligonį pradžiugina vien tai, kad jį aplankome. Savo knygoje Lori Houp rašo: „Visi mes kartais pasakome ar padarome ką nors, kas kitą įskaudina, o kartais būname neteisingai suprasti. Tai ne bėda. Daug blogiau, jei bijodamas padaryti kokią klaidą šalinatės žmogaus, kuriam reikia jūsų pagalbos.“

Jeigu jūsų bičiulis sunkiai serga, jam galbūt esate reikalingas labiau negu bet kada anksčiau. Įrodykite esąs tikras draugas. Jei stengsitės padėti mylimam žmogui, jį kankinantis skausmas gal ir nepranyks, bet visa ištverti jam bus nepalyginti lengviau.

[Išnaša]