128-oji Gileado mokyklos laida

Misionieriai siunčiami ‘daryti žmones Jėzaus mokiniais’

„KAD visų tautų žmonės išgirstų gerąją naujieną, kai kurie krikščionys buvo pasirengę palikti savo šeimas, namus ir vykti į svečius kraštus skelbti gerąją žinią.“ Tokiais žodžiais Deividas Spleinas iš Jehovos liudytojų Vadovaujančiosios tarybos pradėjo džiugią dvasinę šventę.

2010 metų kovo 13 dieną beveik 8000 žmonių susirinko į 128-osios Gileado mokyklos laidos išleistuves. Programos klausėsi draugai, šeimos nariai, svečiai iš 27 šalių.

„Mokiniai negalėjo likti namuose“

Renginio vedėjas Deividas Spleinas iš pradžių aptarė Jėzaus priesaką: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones“ (Mato 28:19, 20). Jis pabrėžė, jog Jėzus savo mokinius siuntė ieškoti žmonių. Tiesa, 33 metais į Jeruzalę švęsti Sekminių buvo atvykę nemažai žmonių iš Mesopotamijos, Šiaurės Afrikos, taip pat iš įvairių Romos imperijos kraštų. Ir šiame mieste jie išgirdo gerąją naujieną. Vis dėlto „mokiniai negalėjo likti namuose ir laukti, kol pas juos atvyks visų tautų žmonės, — sakė kalbėtojas. — Jie patys turėjo keliauti į tolimiausius žemės kampelius ir ten skelbti gerąją naujieną“ (Apaštalų darbų 1:8).

„Jėzus ne tik nurodė mokiniams, ką daryti, bet ir mokė, kaip tai daryti, — tęsė Spleinas. — Jis ne tik skatino juos melstis, bet ir pamokė kaip. Jis ne tik prisakė jiems skelbti gerąją naujieną, bet ir parodė, kaip reikia skelbti. Jis ne tik ragino būti gerais mokytojais, bet ir savo pavyzdžiu parodė, kaip sumaniai ir veiksmingai mokyti.“

Kreipdamasis į absolventų tėvus renginio vedėjas pacitavo Jėzaus pažadą savo sekėjams: „Štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mato 28:20). Deividas Spleinas visus patikino, kad Jėzus nesiliaus rūpintis absolventais ir kai jie tarnaus užsienio šalyse.

„Eikite ir girkitės“

Vadovaujančiosios tarybos narys Antonis Morisas paragino absolventus ‘eiti ir girtis’. Jis sakė, kad gyrimasis gali būti tinkamas ir netinkamas. Girtis siekiant sau šlovės nėra tinkama. O kuo dera girtis, rašoma 1 Korintiečiams 1:31: „Kas giriasi, tesigiria Viešpačiu“ (Brb). Morisas pasakė: „O jūs tikrai turite kuo girtis — jūs pažįstate Jehovą Dievą. Iš tikrųjų ir jums, ir man didžiausia garbė skelbti tą šventą vardą, būti Jehovos liudytojais“ (Jeremijo 9:24, Brb).

Kaip svarbu garsinti Jehovos vardą, kalbėtojas pailiustravo papasakodamas vieną atsitikimą iš misionierių gyvenimo Afrikoje. Vienas misionierius su žmona vyko sakyti viešosios kalbos. Kontrolės poste jaunas kareivis nutaikė šautuvą į misionierių ir paklausė, kas jis toks. Žmona, prisiminusi Gileado mokykloje gautus pamokymus, palinko prie vyro ir sušnabždėjo į ausį: „Sakyk, kad esi Jehovos liudytojas, važiuoji sakyti biblinės kalbos.“ Vyras taip ir padarė, ir jiems buvo leista keliauti toliau. Kitą dieną ši pora per radiją išgirdo, kad prezidentas kareiviams buvo nurodęs gaudyti teroristus, besidedančius misionieriais. Pasisakydami esą Jehovos liudytojai, o ne misionieriai, vyras  su žmona išvengė daug nemalonumų. Baigdamas Morisas patarė: „Kai nuvyksite į paskyrimo vietą, eikite ir girkitės. Girkitės visu tuo, ką Jehova per jus nuveiks savo amžinai šlovei.“

„Ar įvykdysite savo užduotį?“

Vadovaujančiosios tarybos narys, buvęs misionierius Džefris Džeksonas padėjo absolventams išanalizuoti šį klausimą. Jis pasiteiravo: „Ką turime omenyje sakydami, jog kas nors yra misionierius?“ Ir paaiškino, jog žodis „misionierius“ kilęs iš lotyniško posakio, reiškiančio žmogų (arba grupę), kuriam pavesta tam tikra užduotis. Mūsų, Jehovos liudytojų, užduotis — skelbti gerąją naujieną ir padėti kitiems pažinti Jehovą ir išlaikyti su juo artimus santykius. Mes sekame Jėzumi Kristumi, kuriam jo užduotis visuomet buvo svarbiausia. Romos vietininkui Poncijui Pilotui Jėzus pasakė: „Aš tam esu [...] atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą“ (Jono 18:37).

Kalbėtojas absolventams priminė Biblijos pasakojimą apie Jericho mūšį. Šešias dienas izraelitai keldavosi anksti rytą, apsiginkluodavo, žygiuodavo aplink Jerichą vieną kartą ir tada grįždavo į stovyklą. „Žmogaus akimis žiūrint, — aiškino Džefris Džeksonas, — toks žygiavimas atrodė neprotingas ir keistas.“ Pasak jo, galbūt net kai kurie kariai manė, jog tai laiko švaistymas. Tačiau septintąją dieną izraelitams buvo nurodyta aplink miestą žygiuoti septynis kartus, paskui sušukti galingu šauksmu. Ir kas tuomet įvyko? Jericho sienos nugriuvo! (Jozuės 6:13-15, 20)

Džefris Džeksonas paaiškino, ko galima pasimokyti iš pasakojimo apie Jerichą. 1) Būtinas klusnumas. Privalome elgtis, kaip nurodo Jehova, ir nemanyti, kad patys žinome geriau. 2) Svarbu tikėti ir pasitikėti Jehova. „Tikėjimu buvo sugriauti Jericho mūrai“, o ne taranais (Hebrajams 11:30). 3) Turime būti kantrūs. Ilgainiui Jehova gausiai mus palaimins (Pakartoto Įstatymo 28:2). 4) Nenuleiskime rankų. Niekada nepamirškime savo užduoties. Džeksonas savo kalbą baigė tokiais žodžiais: „Jeigu visuomet atminsite šias keturias pamokas, jūs tikrai įvykdysite savo užduotį Jehovos garbei ir šlovei.“

Kiti svarbūs pamokymai

„Mylėkite Bibliją ir jos Autorių.“ Tokią temą plėtojo Maksvelas Loidas, Jungtinių Valstijų filialo komiteto narys. Absolventams jis sakė: „Biblija jums turi būti gyva.“ Ir tada davė keletą patarimų, pavyzdžiui, stengtis, kad meilė Jehovai Dievui niekada neatšaltų. Nesitikėti, jog visi supras, ko yra mokomi. Stengtis Biblijos tiesą studijuotojams pateikti paprastai, kad ji pasiektų jų širdį. Būti nuolankiems. Nesudaryti įspūdžio, kad žino daugiau už kitus. Mokyti savo pavyzdžiu. Tegul studijuotojai mato, kaip stipriai misionieriai myli Bibliją.

„Pasižiūrėkite į varnus.“ Kalbą tokiu pavadinimu pasakė Gileado mokyklos dėstytojas ir buvęs misionierius Maiklas Bernetas. Jis priminė, jog kartais visi galime imti dėl ko nors nerimauti. Tuomet verta atminti Jėzaus patarimą: „Pasižiūrėkite į varnus. Jie nesėja ir nepjauna, [...] bet Dievas juos maitina“ (Luko 12:24). Pagal Mozės įstatymą varnai buvo nešvarūs paukščiai, netinkami maistui. Jie turėjo būti laikomi pasibjaurėtinais (Kunigų 11:13, 15). Vis dėlto Dievas juos maitino. „Tad jeigu ateityje dėl ko nors apims nerimas, — tęsė Maiklas Bernetas, — pagalvokite apie varnus. Jeigu Dievas rūpinosi paukščiu, anuomet laikytu nešvariu, pasibjaurėtinu, juo labiau jis pasirūpins jumis, kurie esate tyri jo akyse.“

 „Aš tavęs neskriaudžiu.“ Kitas Gileado mokyklos dėstytojas Markas Numaras išsamiau panagrinėjo Jėzaus palyginimą apie vynuogyno darbininkus. Vieni jų triūsė visą dieną, kiti tesidarbavo valandą. Vis dėlto visi jie gavo vienodą atlyginimą. Dirbusieji ilgiau ėmė murmėti. Vienam iš nepatenkintų darbininkų vynuogyno šeimininkas tarė: „Aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi? Imk, kas tavo, ir eik sau“ (Mato 20:13, 14). Ko pasimokome? Nesilyginkime su kitais. „Lygindamiesi tik neteksite džiaugsmo, — sakė Numaras. — Netgi dar blogiau, galbūt nuspręsite palikti paskyrimo vietą, atsisakyti šios brangios tarnybos.“ Kalbėtojas priminė, jog mūsų dienomis vykstančiai dvasinei pjūčiai vadovauja Jėzus ir viską tvarko savo nuožiūra. Tad jeigu Jehova ir Jėzus nusprendžia ką nors apdovanoti, jie mūsų nenuskriaudžia. Sutelkime dėmesį į tai, ką turime, ir niekada neleiskime, kad kitų „atlyginimas“ kliudytų dirbti Jehovos paskirtą darbą.

Atsitikimai ir interviu

Kai nevykdavo pamokos ir nereikėdavo ruošti namų darbų, Gileado mokyklos studentai drauge su vietinėmis Jehovos liudytojų bendruomenėmis dalyvaudavo skelbimo darbe. Semas Robersonas, vienas Gileado mokyklos dėstytojų, pasiteiravo keleto studentų, kaip jiems sekėsi. Alesandra Kirchler papasakojo sutikusi vieną moterį, kuriai nerimą kėlė sūnaus įprotis rūkyti. Vėliau Alesandra atnešė jai Atsibuskite! straipsnį apie rūkymą. Nors namie nieko nebuvo, straipsnį vis tiek paliko. Galiausiai Alesandra rado moterį namuose ir ši pakvietė ją vidun. Moteris pasakė, kad straipsnis jai patikęs, ir pridūrė: „Visuomet svarsčiau, ko Dievas nori mane pamokyti siųsdamas visus tuos vargus.“ Alesandra iš Biblijos parodė, kad Dievas nelaimių mums nesiunčia (Jokūbo 1:13). Dabar ir moteris, ir jos sūnus džiaugiasi studijuodami Bibliją.

Melvinas Džonsas iš tarnybos skyriaus pakalbino tris buvusius Gileado mokyklos studentus: Joną Somerudą, tarnaujantį Albanijoje; Marką Andersoną, tarnaujantį Kenijoje, ir Džeimsą Hindererį, besidarbuojantį teokratinių mokyklų skyriuje. Visi trys sutiko, jog Gileado mokykloje studentai ne tik mokosi pagrindinių Biblijos tiesų, bet ir sužino, kaip taikyti jas savo gyvenime, kad ir kur jie tarnautų.

Paskui vienas absolventas visos laidos vardu perskaitė nuoširdų padėkos laišką. Tada devyniasdešimt šešerių metų Džonas Baras, seniausias Vadovaujančiosios tarybos narys, išleistuvių programą užbaigė malda, prašydamas Jehovą laiminti 128-osios Gileado mokyklos laidos darbą.

 [Lentelė/žemėlapis 31 puslapyje]

LAIDOS DUOMENYS

8 atstovaujamos šalys

54 studentai

27 sutuoktinių poros

35,2 vidutinis amžius

19,1 tarnybos metų, skaičiuojant nuo krikšto, vidurkis

13,8 visalaikės tarnybos metų vidurkis

[Žemėlapis]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Absolventai paskirti į 25 šalis, parodytas žemėlapyje:

MISIONIERIŲ PASKYRIMO ŠALYS

ALBANIJA

ARUBA

BOLIVIJA

DOMINIKOS RESPUBLIKA

DRAMBLIO KAULO KRANTAS

EKVADORAS

GAJANA

GANA

GVATEMALA

GVINĖJA

HONDŪRAS

INDONEZIJA

KAMBODŽA

KOSOVAS

LATVIJA

LIBERIJA

MADAGASKARAS

MONGOLIJA

NAMIBIJA

NIKARAGVA

PARAGVAJUS

RUANDA

RUMUNIJA

SERBIJA

TAIVANAS

(VIETOVĖ, PRIŽIŪRIMA AUSTRALIJOS FILIALO)

[Iliustracija 30 puslapyje]

Gileado mokyklos studentai demonstruoja vieną atvejį iš skelbimo tarnybos

[Iliustracija 31 puslapyje]

Sargybos bokšto biblinės Gileado mokyklos 128-oji laida

Eilės sunumeruotos pradedant priešakine, pavardės surašytos paeiliui iš kairės į dešinę.

1) E. Keler, I. Ostopovič, S. Džeikobsen, M. Arjas, I. Dikman, Dž. Tanaka, K. Harada;

2) L. Kamačo, A. Kirchler, S. Rodriges, B. Vord, K. Trenalon, V. Viktorija, F. Oksli, K. Nguen;

3) O. Okslis, A. De Dios, Š. Lindstrėm, Dž. Alen, T. Mids, Dž. Vodington, E. Viktorija;

4) H. Harada, A. Lindstrėmas, E. Orsini, D. Log, T. Misud, S. Beržeron, G. Kamačas, T. Vordas;

5) V. Kirchleris, H. Nguenas, E. Kremer, S. Buergo, N. Titmas, K. De Diosas, A. Rodrigesas, M. Vodingtonas;

6) Dž. Dikmanas, K. Alenas, R. Titmasas, Ž. Arjasas, E. Beržeronas, Dž. Keleris, F. Ostopovičius, F. Buergo;

7) K. Tanaka, Dž. Kremeris, R. Džeikobsenas, Dž. Trenalonas, Dž. Logas, D. Midsas, D. Misudas, A. Orsinis.