Kas padės nepasiduoti slogiems jausmams?

GAL kada tave buvo apėmusi neviltis ar nusivylimas? Tiesą sakant, kieno gi šiais laikais tokie slogūs jausmai nevargina? Dabar, kai pasaulį drebina ekonominės problemos, nesiliauja smurtas, vis labiau įsigali neteisybė, nieko keista, kad daugybę žmonių užvaldo liūdesys, didžiulis kaltės ar menkavertiškumo jausmas.

Tačiau tokie jausmai yra pavojingi. Būdami prislėgti galbūt imsime savimi nepasitikėti, nebesugebėsime blaiviai mąstyti, prarasime džiaugsmą. „Jei, nustojęs drąsos, nusimeni suspaudimo dieną, tai tavo stiprumas sumažėja“, — perspėja Biblija (Patarlių 24:10, Skv). O stiprybės arba jėgų mums kaip tik reikia — tiktai tuomet pajėgsime ištverti šiame neramiame pasaulyje. Tad labai svarbu slogiems jausmams nepasiduoti. *

Biblijoje užrašyta nemažai principų, kurių laikydamiesi neleisime juodoms mintims mūsų užvaldyti. Visa ko Kūrėjas ir gyvybės Šaltinis Jehova Dievas tikrai nenori, kad nevilties ar bejėgiškumo jausmas mus sugniuždytų (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]). Tad pasiaiškinkime, kaip trejopai Biblija gali mums padėti kovojant su slogiais jausmais.

Žinok, kad Dievui tu rūpi

Kai kas mano, jog Dievas yra pernelyg užsiėmęs, kad kreiptų dėmesį į tai, kaip jaučiamės. Gal ir tu taip manai? Tačiau iš tikrųjų Biblija patikina, kad mūsų Kūrėjui tikrai rūpi, ką išgyvename. Štai psalmininkas rašė: „Viešpats arti tų, kurie sielojasi, ir gelbsti nevilties apimtuosius“ (Psalmyno 34:19 [34:18, Brb]). Kokia paguoda žinoti, jog pats visagalis Dievas yra šalia mūsų, kai esame dėl ko nors labai susikrimtę!

Dievas nėra šaltas ar abejingas. „Dievas yra meilė“, — sakoma Biblijoje (1 Jono 4:8). Jis myli žmones ir gaili tų, kurie kenčia. Štai ką Dievas pasakė, kai prieš kokius 3500 metų izraelitai vergavo Egipte: „Aš mačiau savo tautos kančią Egipte, girdėjau jų skundo prieš savo engėjus šauksmus. Iš tikrųjų aš gerai žinau, ką jie kenčia, nužengiau išgelbėti juos“ (Išėjimo 3:7, 8).

Dievas puikiai supranta, ką išgyvename. Juk tai „jis mus sukūrė“ (Psalmyno 100:3). Todėl kai manome, jog aplinkiniai mūsų nesupranta, galime neabejoti, kad mus gerai supranta Dievas. Jo Žodyje tvirtinama: „Dievas ne taip mato, kaip žmogus; žmogus mato, kas akimis matoma, o Viešpats žiūri į širdį“ (1 Samuelio 16:7). Taigi jis permato netgi slapčiausius mūsų jausmus.

Be to, Jehova mato mūsų klaidas ir ydas. Todėl kokie dėkingi turime būti savo Kūrėjui, kad jis kupinas meilės ir atlaidumo! Dievo įkvėptas psalmininkas Dovydas rašė: „Kaip tėvas gailisi vaikų, taip Viešpats gailisi pagarbiai jo bijančiųjų. Juk jis žino, kokie mes padarai, atsimena, kad mes esame  dulkės“ (Psalmyno 103:13, 14). Dievas mato mumyse tai, ko mes patys galbūt nepastebime. Jis ieško mūsų gerųjų savybių ir nekreipia dėmesio į blogąsias, jeigu padarę nuodėmę atgailaujame (Psalmyno 139:1-3, 23, 24).

Tad kai nusiviliame savimi ir pradedame manyti, jog esam niekam tikę, turime ginti tokias mintis šalin. Visuomet atminkime, kokius mus mato Dievas (1 Jono 3:20).

Puoselėk artimą draugystę su Dievu

Kodėl pravartu žiūrėti į save Jehovos akimis? Ogi tuomet, kovojant su slogiais jausmais, bus lengviau žengti antrą žingsnį — užmegzti artimą draugystę su Dievu. Ar tai tikrai įmanoma?

Jehova Dievas, mūsų mylintis dangiškasis Tėvas, yra pasiruošęs padėti mums užmegzti tokią draugystę. Biblija ragina: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“ (Jokūbo 4:8). Kokia nepaprasta tiesa: nors esame silpni ir nuodėmingi, turime galimybę susidraugauti su pačiu visatos Valdovu!

Kad galėtume pažinti jį kaip asmenį, Dievas daug ką apie save atskleidė Biblijos puslapiuose. Skaitydami ją reguliariai, įgysime daugiau žinių apie puikias Dievo savybes. * O jeigu apie jas mąstysime, mūsų draugystė su Dievu tvirtės. Vis aiškiau regėsime, koks Dievas jis iš tikrųjų yra, — mylintis, kupinas atjautos.

Maža to, kai skaitome Bibliją ir atsidėję apmąstome, ką perskaitę, perimame Dievo požiūrį, taip jo mintys pasiekia mūsų protą ir širdį. Leisdamiesi Dievo pataisomi, paguodžiami ir vadovaujami dar labiau suartėjame su savo dangiškuoju Tėvu. Bibliją skaityti ypač pravartu, kai ramybės neduoda niūrios mintys ir slogūs jausmai. Štai ką yra pasakęs psalmininkas: „Kai mano širdis prisikaupė rūpesčių, Tavo paguoda sielai džiaugsmą grąžino“ (Psalmyno 94:19, Brb). Dievo Žodis išties nuramina. Jeigu nuolankiai priimsime į širdį jame užrašytus žodžius, pajusime, jog slegiantys jausmai užplūsta vis rečiau ir širdyje įsiviešpatauja ramybė, kurią suteikti gali tik Dievas. Taigi kaip tėvas ramina susižeidusį ar nuliūdusį vaiką, taip mus guodžia Jehova.

Su Dievu labiau suartėsime ir dažnai bendraudami su juo malda. Biblija patikina: „Ko tik prašome pagal jo valią, [Dievas] mūsų išklauso“ (1 Jono 5:14). Jeigu dėl ko nors baiminamės ar nerimaujame, melskimės Dievui ir prašykime pagalbos. Jei išliejame  jam savo širdį, atgausime dvasios ramybę. Apaštalas Paulius rašė: „Visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4:6, 7).

Tad kasdien skaityk Bibliją, apmąstyk, ką perskaitęs, kuo dažniau melskis ir pamatysi, kaip ryšys su dangiškuoju Tėvu stiprėja. O tie artimi santykiai padės apsisaugoti nuo slogių jausmų. Kas dar čia padėtų?

Sutelk dėmesį į patikimą ateities viltį

Netgi pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis galime mąstyti apie gera, mat Dievas mums yra davęs patikimą ateities viltį. Apaštalas Petras apie šią viltį kalbėjo tokiais žodžiais: „Pagal [Dievo] pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas“ (2 Petro 3:13). Kaip šiuos žodžius suprasti?

Posakis „naujas dangus“ reiškia naują valdžią — Jėzaus Kristaus valdomą dangiškąją Dievo Karalystę. „Nauja žeme“ vadinama nauja, Dievui miela visuomenė žemėje. Valdant „naujam dangui“ žmonėms nebebus dėl ko graužtis ar sielvartauti. Tuomet Dievas, kaip žadama Biblijoje, „nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto“ (Apreiškimo 21:4).

Tikrai malonu girdėti tokius įkvepiančius žodžius. Todėl tikriesiems krikščionims Dievo duota ateities viltis Biblijoje vadinama palaiminga (Titui 2:13). Vadinasi, jeigu sutelksime dėmesį į Dievo pažadus žmonijai ir apmąstysime, kodėl jie  patikimi, slogūs jausmai mūsų neužvaldys (Filipiečiams 4:8).

Išgelbėjimo viltį Biblija prilygina šalmui (1 Tesalonikiečiams 5:8). Senovėje joks kareivis nestodavo į mūšį be šio galvos apdangalo. Karys žinojo, jog šalmas sušvelnins daugelį smūgių, o kai kurie ginklai nuslys jo paviršiumi nepadarę žalos. Taigi kaip šalmas apsaugo galvą, taip ir viltis saugo protą. Tad mąstykime apie Biblijoje užrašytus viltingus pažadus — taip apsisaugosime nuo slogių, bauginančių ir pesimistinių minčių.

Kaip matome, nepasiduoti slogiems jausmams įmanoma. Tai, be abejonės, pavyks ir tau! Tik mokykis žiūrėti į save Jehovos akimis, puoselėk su juo artimą draugystę ir sutelk dėmesį į ateities viltį. Tuomet tikrai sulauksi meto, kai jokios slogios mintys daugiau nebegrauš! (Psalmyno 37:29)

[Išnašos]

[Anotacija 19 puslapyje]

„Aš gerai žinau, ką jie kenčia“ (IŠĖJIMO 3:7, 8).

[Anotacija 20 puslapyje]

„Kai būnu neramus ir susirūpinęs, tu paguodi mane ir pralinksmini“ (PSALMYNO 94:19).

[Anotacija 21 puslapyje]

„Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis“ (FILIPIEČIAMS 4:7).

[Rėmelis/iliustracija 20, 21 puslapiuose]

Šios Šventojo Rašto eilutės gali mus paguosti

„Esu gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, gausus gerumo ir ištikimybės“ (IŠĖJIMO 34:6).

„Viešpaties akys aprėpia visą žemę ir sustiprins tuos, kurie su juo visa širdimi“ (2 METRAŠČIŲ 16:9).

„Viešpats arti tų, kurie sielojasi, ir gelbsti nevilties apimtuosius“ (PSALMYNO 34:19 [34:18, Brb]).

„Juk tu, Viešpatie, geras ir atlaidus“ (PSALMYNO 86:5).

„Geras kiekvienam Viešpats ir gailestingas visiems savo kūriniams“ (PSALMYNO 145:9).

„Aš, Viešpats, tavo Dievas, laikau tavo dešinę. Aš — tas, kuris tau sako: ‘Nebijok, aš tau padėsiu!’“ (IZAIJO 41:13).

„Tebūna pašlovintas [...] gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas“ (2 KORINTIEČIAMS 1:3).

„Jo akivaizdoje nuraminsime savo širdį, jei mūsų širdis imtų mus smerkti: Dievas didesnis už mūsų širdį ir viską pažįsta“ (1 JONO 3:19, 20).

[Rėmelis/iliustracijos 22 puslapyje]

Jiems pavyksta tramdyti slogius jausmus

„Mano tėvas yra alkoholikas. Nemažai dėl to prisikentėjau. Kiek tik atsimenu, visuomet jaučiausi niekam tikusi. Tačiau priėmusi Jehovos liudytojų pasiūlymą studijuoti Bibliją sužinojau apie Dievo pažadą dovanoti žmonėms amžiną gyvenimą žemėje. Ta viltis mane nepaprastai pradžiugino. Reguliariai skaitau Bibliją ir visuomet turiu ją po ranka. Kai užplūsta niūrios mintys, pasiimu ją ir semiuosi stiprybės. Tyrinėdama nuostabias Dievo savybes geriau suprantu, kokia brangi esu jo akyse“ (Katia, * 33 metai).

„Vartojau svaigalus, marihuaną, kokainą, kreką, uosčiau klijus. Praradau kone viską, ką turėjau, teko prašinėti išmaldos. Paskui, sutikęs studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais, pradėjau naują gyvenimą. Supratau, koks asmuo yra Dievas. Ir nors dar kartais slegia kaltės ir menkavertiškumo jausmas, žinau, kad Jehova gailestingas ir kupinas meilės. Neabejoju, kad jis duos jėgų nepasiduoti nevilčiai, nenuleisti rankų. Pagaliau žinau, ko moko Biblija, ir tai yra geriausia, ką patyriau gyvenime“ (Renatas, 37 metai).

„Nuo pat mažumės lyginau save su vyresniu broliu. Visuomet jaučiausi prastesnė. Vis dar nepasitikiu savo jėgomis, gebėjimais. Tačiau esu pasiryžusi nepasiduoti tokiems jausmams. Nuolat meldžiuosi Jehovai, ir jis padeda kovoti su menkavertiškumo jausmu. Kaip gera žinoti, kad Dievas tikrai mane myli ir manimi rūpinasi!“ (Roberta, 45 metai).

[Išnaša]