Malda. Ar svarbu laikas ir vieta?
JŪS, be abejonės, atkreipėte dėmesį, jog dauguma religijų didelę reikšmę teikia ištaigingiems maldos namams, netgi paskiria konkretų laiką, kada reikia melstis. O ar Biblijoje nurodyta, kokioje vietoje ir kokiu laiku privalu melstis?
Skaitydami Bibliją sužinome, kokiomis aplinkybėmis melstis dera. Štai per vakarienę su savo mokiniais Jėzus padėkojo Dievui maldoje už valgį (Luko 22:17). Jo sekėjai melsdavosi, susirinkę drauge garbinti Dievą. Taip jie laikėsi jau nuo seno gyvavusio papročio melstis. Žydai melsdavosi sinagogose ir Jeruzalės šventykloje. Dievas norėjo, kad jo šventykla būtų „maldos namai visoms tautoms“ (Morkaus 11:17).
Kai Dievo tarnai susirenka draugėn ir kartu meldžiasi, Dievas jų prašymus išklauso. Jam patinka vieningų jo garbintojų grupės vardu sakomos maldos, kurios derinasi su Šventojo Rašto principais. Malda gali netgi paskatinti Dievą padaryti tai, ko šiaip jis nebūtų daręs (Hebrajams 13:18, 19). Jehovos liudytojai meldžiasi per kiekvieną savo sueigą. Nuoširdžiai kviečiame jus ateiti į Karalystės salę ir pasiklausyti, kaip ten meldžiamasi.
Tačiau Biblijoje nesakoma, kad melstis privalu tik tam tikru laiku ar tam tikroje vietoje. Skaitydami šią knygą pastebime, kad Dievo tarnai melsdavosi įvairiose vietose ir visokiu laiku. Jėzus mokė: „Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“ (Mato 6:6).
Melstis galime, kada tik norime ir kur norime
Argi ne malonu girdėti tokius žodžius? Tik įsivaizduokite: mes galime malda kreiptis į visatos Valdovą bet kada, net vienumoje, ir galime būti tikri, kad mūsų žodžiai jį pasieks. Tad nenuostabu, kad Jėzus, norėdamas pasimelsti, dažnai pasitraukdavo į nuošalią vietą. Sykį jis visą naktį meldėsi Dievui, matyt, prašydamas padėti priimti labai svarbų sprendimą (Luko 6:12, 13).
Biblijoje skaitome ir apie kitus vyrus bei moteris, kurie meldė Dievą pagalbos, kai tekdavo rimtai dėl ko nors apsispręsti arba iškilus sunkumams. Kartais jie melsdavosi garsiai, kartais tyliai, po vieną ar su kitais. Tačiau svarbiausia ne tai, kur ir kada jie meldėsi, o kad apskritai meldėsi. Dievas savo tarnus netgi ragina: „Be paliovos melskitės!“ (1 Tesalonikiečiams 5:17). Jis noriai klausosi tų, kurie vykdo jo valią. Koks šiltas kvietimas!
Vis dėlto šiame pragmatiškame pasaulyje dažnas svarsto, kokia gi nauda iš maldos, ar tikrai ji gali padėti.