Dvasių pasaulis regėjimuose

GALITE kiek norite žiūrėti į dangų, jokių dvasinių būtybių nepamatysite. Klausykitės nesiklausęs, nė vienos neišgirsite. Vis dėlto galite būti tikras — jos egzistuoja. Jos protingos, galingos, kiekviena turi vardą, kiekviena yra savita asmenybė. Vienos daro mums gera, kitos nori pakenkti. Ir visos jos mumis domisi.

Pats Dievas yra dvasia (Jono 4:24). Jis turi unikalų vardą ir tai išskiria jį iš daugybės netikrų dievų. Jo vardas yra Jehova (Psalmyno 83:18, NW). Psalmininkas rašė: „Didis Viešpats [„Jehova“, NW] ir vertas didžios šlovės, pagarbų šiurpą keliantis labiau už visus dievus. Juk visi tautų dievai tik stabai, o Viešpats sukūrė dangų. Garbe ir didybe jis žėri, jėga ir grožis jo šventovėje“ (Psalmyno 96:4-6).

Tikrasis Dievas pranašų regėjimuose

„Dievo niekas niekada nėra matęs“, — rašoma Biblijoje (Jono 1:18). Kaip nuo gimimo aklas žmogus neįsivaizduoja, kas yra spalvos, taip ir mums nesuvokiama Dievo išvaizda ir didybė. Bet kaip geras mokytojas geba sudėtingus dalykus mokiniams išaiškinti paprastai, taip Dievas per savo Žodį, Bibliją, mums nematomus dalykus paaiškina suprantamais vaizdiniais. Senovėje Jehova savo ištikimiems tarnams davė regėjimų, kurie mums padeda įsivaizduoti, kas vyksta danguje, ir suprasti, kokį ryšį galime turėti su dangiškomis būtybėmis.

Štai pranašui Ezechieliui duotame regėjime Jehovos šlovė lyginama su ugnimi, spindesiu, safyru, vaivorykšte. O apaštalas Jonas, regėjęs Jehovą sėdintį soste, sakė, kad „Jo išvaizda buvo panaši į jaspio ir sardžio brangakmenius“, ir pridūrė, kad „vaivorykštė, juosianti sostą, buvo panaši į smaragdą“. Tokie regėjimai padeda suprasti, kad Jehovos artumas siejamas su nepaprastu grožiu, žėrėjimu, malonia aplinka, ramybe (Apreiškimo 4:2, 3; Ezechielio 1:26-28).

Pranašas Danielius irgi regėjo Jehovą. Jis rašė: „Miriadų miriadai [dvasinių būtybių] stovėjo priešais [Jehovą]“ (Danieliaus 7:10). Koks įspūdingas tai turėjo būti reginys!  Pamatę bent vieną angelą, kad ir regėjime, apstulbtume, o ką kalbėti apie miriadus!

Biblijoje angelai, kartu su serafais ir kerubais, minimi apie 400 kartų. Graikų ir hebrajų kalbų žodžiai, Biblijoje išversti „angelas“, reiškia „pasiuntinys“. Angelai bendrauja tarpusavyje, o praeityje bendravo ir su žmonėmis. Angelai nėra mirusių žmonių sielos. Tas dangiškąsias būtybes Jehova sukūrė daug anksčiau nei žmogų (Jobo 38:4-7).

Danieliaus regėtoje vizijoje angelai draugėn susirinko svarbia proga. Pranašas matė „tarsi žmogaus sūnų“, ateinantį prie Jehovos sosto, ir „jam buvo duota valdžia, garbė ir karalystė, idant jam tarnautų visų kalbų tautos ir gentys“ (Danieliaus 7:13, 14). Tas „žmogaus sūnus“ yra prikeltasis Jėzus Kristus. Danguje jis užima ypatingą padėtį — jam skirta valdyti visą žemę. Netrukus jis pašalins visas žmonių valdžias, žemėje nebebus ligų, skausmo, priespaudos, skurdo ir net mirties (Danieliaus 2:44).

Regėdami karaliaus valdžią gavusį Jėzų miriadai ištikimų angelų, trokštančių gero žmonijai, džiūgaute džiūgavo. Deja, džiaugėsi ne visos dvasinės būtybės.

Dievo ir žmogaus priešai

Žmonijos istorijos pradžioje vienas angelas, užsigeidęs būti garbinamas, sukilo prieš Jehovą. Taip jis tapo Šėtonu (tai reiškia „priešininkas“). Šėtonas, tikras blogio  įsikūnijimas, aršiai priešinasi Jehovai, didžios meilės Dievui. Prie Šėtono maišto prisidėjo ir kiti angelai; Biblijoje jie vadinami demonais. Kaip ir Šėtonas, jie labai neapkenčia žmonijos. Būtent dėl jų įtakos žemėje tiek daug kančių, neteisybės, ligų, skurdo, nesiliauja karai.

Nors šiais laikais bažnyčiose apie Šėtoną kalbama vis rečiau, Biblija padeda geriau suprasti, kas per asmenybė yra tas puolęs angelas ir kokiais motyvais jis vadovaujasi. Štai Jobo knygoje rašoma: „Tą dieną, kai dangiškosios būtybės suėjo tarnauti Viešpaties akivaizdoje, su jais kartu atėjo ir Šėtonas.“ Kalbėdamasis su Dievu Šėtonas įžūliai pareiškė, kad Jobas Dievui tarnauja iš savanaudiškų paskatų. Mėgindamas tai įrodyti Šėtonas užtraukė Jobui didžiulę nelaimę — pražudė jo bandas ir dešimt vaikų. Paskui jį patį ištiko skausmingomis votimis. Tačiau įrodyti savo tvirtinimo Šėtonui nepavyko (Jobo 1:6-19; 2:7).

Kodėl Jehova taip ilgai Šėtoną pakenčia? Tam yra svarių priežasčių, bet Jehovos kantrybė nesitęs amžinai. Netrukus Šėtonas bus pašalintas. Biblija atskleidžia, kad jau imtasi kai kurių veiksmų. Apreiškimo knyga leidžia mums pažvelgti į dar vieną svarbų įvykį, kurio šiaip nematytume: „Užvirė danguje kova. Mykolas [prikeltasis Jėzus Kristus] ir jo angelai kovojo su slibinu [Šėtonu]. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas velniu ir šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai“ (Apreiškimo 12:7-9).

Atkreipkite dėmesį į žodžius, jog Šėtonas suvedžioja visą pasaulį. Jis skleidžia klaidingas religines idėjas, stengdamasis atitraukti žmones nuo Jehovos ir jo Žodžio. Viena Šėtono melagysčių — kad po mirties žmogus gyvena dvasių pasaulyje. Tas mokymas įvairiuose kraštuose aiškinamas skirtingai. Pavyzdžiui, Afrikoje ir Azijoje daug kas tiki, kad miręs žmogus patenka į aną pasaulį, kur susitinka su savo protėviais. Mokymai apie skaistyklą ir pragarą taip pat paremti idėja, kad su mirtimi žmogaus gyvenimas nesibaigia.

Po mirties — gyvenimas danguje?

O ką galima pasakyti apie mokymą, kad visi geri žmonės eina į dangų? Tuo, beje, tiki milijonai žmonių visame pasaulyje. Tiesa, kai kurie geri žmonės į dangų eina, bet jų, lyginant su milijardais jau mirusių žmonių, yra gana nedaug. Biblija atskleidžia, kad tik 144000 bus „atpirkti iš žemės“. Jie tarnaus kunigais ir karaliais ir valdys žemę (Apreiškimo 5:9, 10; 14:1, 3). Kartu su žmogaus Sūnumi Jėzumi Kristumi jie sudarys dangiškąją valdžią — Dievo Karalystę. Ta valdžia sunaikins Šėtoną ir jo demonus, o žemėje atkurs rojų. Dauguma mirusiųjų bus prikelti ir gaus galimybę tame rojuje gyventi amžinai (Luko 23:43).

Taigi, apibendrinant galima pasakyti, kad danguje gyvena milijonai dvasinių būtybių. Galingiausia dvasinė esybė yra Jehova Dievas, visa ko Kūrėjas. Jam ištikimai tarnauja miriadai angelų. Tačiau nemažai angelų, Šėtono pakurstyti, nusigręžė nuo Jehovos ir visaip klaidina žmones. Be to, tam tikras skaičius žmonių yra „atpirkti iš žemės“, arba išrinkti, kad danguje eitų atsakingas pareigas. Tad, turėdami visa tai omenyje, pakalbėkime, su kuo iš dvasių pasaulio galime bendrauti ir ką svarbu žinoti.