DAUGYBĖ žmonių šiandien jaučiasi vieniši. Mano, kad jie niekam iš tikro nerūpi. Tokios mintys neretai aplanko vyresnio amžiaus žmones. Tačiau ir vaikai, netgi tie, kurie tarnauja Dievui, kai kada jaučiasi vieniši, ko nors bijo. Ar žinai kodėl? — — *

Priežasčių gali būti visokiausių. Imkime ir pažiūrėkime vieną pavyzdį iš senovės laikų. Maždaug tūkstantis metų iki Jėzaus gimimo Izraelyje gyveno vyras, vardu Elijas. Jo tautiečiai nusigręžė nuo tikrojo Dievo Jehovos ir jam nebetarnavo. Daugelis ėmė lenktis Baalui, netikram dievui. „Aš vienas likau“, — guodėsi Elijas. O kaip tu manai, ar iš tikrųjų Elijas buvo likęs vienintelis, kuris tarnauja Jehovai? — —

Nors pranašas to ir nežinojo, nemažai izraelitų vis dar garbino tikrąjį Dievą. Tik jie slėpėsi. Bijojo. Ar žinai, kodėl jie bijojo? — —

Tuometinis Izraelio karalius Ahabas Jehovai netarnavo. Jis lenkėsi Baalui, dievui, kurį garbino jo piktoji žmona Jezabelė. Toji moteris ir Ahabas ieškojo tikrojo Dievo garbintojų ir norėjo juos nužudyti. O ypač norėjo nužudyti Eliją, todėl šis pabėgo. Jis sukorė apie 480 kilometrų iki Horebo dykumos, Biblijoje dar vadinamos Sinajaus dykuma. Čionai prieš kelis šimtmečius Jehova savo tautai buvo davęs Dešimt įsakymų, taip pat ir visą Įstatymą. Pasiekęs Horebą Elijas pasislėpė  oloje. Kaip sakai, ar reikėjo jam šitaip bijoti? — —

Biblijoje pasakojama, kad anksčiau Jehova Eliją įgalino daryti didelius stebuklus. Sykį Dievas atsakydamas į pranašo maldą net siuntė iš dangaus ugnį ir ši surijo atnašaujamą auką. Tuo Jehova parodė, kad tikrasis Dievas yra jis, o ne Baalas. Štai dabar Elijas tūno toje oloje ir Jehova į jį prabyla:

— Ką čia veiki?

— Tik aš vienas likau, kuris tave garbina, — atsiliepia Elijas.

— Bet yra dar septyni tūkstančiai, kurie man tarnauja, — maloningai taria Dievas. Jis paliepia Elijui grįžti atgal, nes yra numatęs jam naujų užduočių.

Ko galėtume pasimokyti iš Elijo pavyzdžio? — — Net ir tie, kurie tarnauja Jehovai, kartais išsigąsta ir bijo. Tad mums visiems — tiek mažiems, tiek dideliems — visada reikia prašyti Jehovą pagalbos. Juk Biblijoje patikinama: „Viešpats artimas kiekvienam, kas jo šaukiasi.“

Ši istorija pamoko dar kai ko. Mes turime daug brolių ir sesių, kurie myli Jehovą ir myli mus. „Tokius pat kentėjimus tenka iškęsti jūsų broliams visame pasaulyje“, — sakoma Šventajame Rašte. Argi ne smagu žinoti, jog iš tikrųjų niekada nesame vieni? — —