Kada Biblija buvo parašyta?

Biblija — ypatinga knyga. Daugiau nei trys milijardai žmonių ją laiko šventa. Tai visų laikų perkamiausia knyga. Jau išspausdinta maždaug šeši milijardai Biblijos (visos arba jos dalies) egzempliorių 2400 su viršum kalbų.

NORS Biblija yra per visą istoriją labiausiai skaitoma knyga, šiandien daug diskutuojama dėl jos parašymo laiko, ypač dėl hebrajiškosios dalies, dažnai vadinamos Senuoju Testamentu. Kokių esama skirtingų nuomonių, galbūt skaitėte žurnaluose ar knygose. O gal matėte dokumentinių filmų, kuriuose biblistai pateikia savo versijas. Štai keletas populiarių teiginių.

▪ „Didžioji Biblijos teksto dalis parašyta aštuntajame—šeštajame amžiuje prieš mūsų erą, nuo pranašo Izaijo iki pranašo Jeremijo dienų.“

▪ „Pastaruosius du šimtmečius daugelis biblistų laikosi nuomonės, kad iš esmės Hebrajiškieji raštai buvo parašyti ir redaguoti persų—helenų laikais (penktasis—antrasis amžius prieš mūsų erą).“

▪ „Visi Hebrajiškųjų raštų tekstai, kokie jie yra dabar, parašyti helenizmo laikotarpiu (antrajame—pirmajame amžiuje [prieš mūsų erą]).“

Kaip į tokius prieštaringus teiginius turėtų žiūrėti krikščionis, tikintis, kad „visas Raštas yra Dievo įkvėptas“? (2 Timotiejui 3:16) Kad rastume atsakymą, į viską pažvelkime iš dviejų skirtingų pusių.

Ką rodo Biblijos chronologija

Hebrajiškuosiuose raštuose gausu chronologinių duomenų. Iš jų galima spręsti, kad pirmosios Biblijos knygos buvo parašytos Mozės ir Jozuės laikais, maždaug prieš 3500 metų. * Vėliau, vienuoliktame amžiuje prieš mūsų erą, kai kurias knygas parašė Samuelis, Dovydas, Saliamonas ir kiti. Nuo devintojo iki penktojo amžiaus prieš mūsų erą buvo parašytos istorinės, poetinės ir pranašų knygos.

 Visų šių Biblijos knygų nuorašų arba jų fragmentų, išskyrus Esteros knygą, rasta tarp Negyvosios jūros ritinių. Datuojant juos radioaktyviosios anglies metodu ir tiriant paleografiškai (senovinių rankraščių tyrimas) nustatyta, kad seniausi tų ritinių yra iš maždaug antrojo—pirmojo amžiaus prieš mūsų erą.

Ką sako kritikai

Kai kas bibline chronologija abejoja labiausiai dėl pačios Biblijos tvirtinimo, kad ji — Dievo įkvėpta. Apie tai profesorius Volteris Kaizeris jaunesnysis savo knygoje rašė: „[Biblijos] tekstas laikomas nepatikimu todėl, kad skelbiasi esąs nuo Dievo, taip pat dėl to, kad jame kalbama apie stebuklus ir apie Dievą“ (The Old Testament Documents). Pasaulietiško mąstymo mokslininkų nuomone, Bibliją tyrinėti reikia kritiškai, kaip ir bet kurią kitą knygą.

Remiantis Darvino evoliucijos teorija, kurį laiką buvo aiškinama, kad religijos vystėsi nuo paprastų iki sudėtingų, nuo animizmo iki politeizmo, kol galiausiai prieita prie monoteizmo. Kadangi pirmose Biblijos knygose aprašomas monoteistinis, vieno Dievo, garbinimas, kai kam atrodo, kad jos turėtų būti iš daug vėlesnio laikotarpio negu įprasta manyti.

Nuo tada Bibliją imta nagrinėti įvairiausiais aspektais. Štai viename neseniai išleistame Senojo Testamento žodyne galima rasti išsamių kritikos straipsnių, kuriuose analizuojama teksto forma, Penkiaknygės pasakojimų istorinis tikslumas, šaltiniai, sąsajos su tradiciniais įsitikinimais ir kita.

Nuomonės dėl Biblijos knygų parašymo laiko skiriasi, tačiau daugelis kritikų pritaria profesoriaus R. Fridmeno teorijai: „Senovės rašytojai per daug šimtmečių parašė poezijos, prozos, teisės raštų. Paskui kiti tais raštais naudojosi kaip šaltiniais ir iš jų sukūrė Bibliją.“

Nemažai tokių ir kitokių skeptiškų pasisakymų apie Bibliją aptariama knygoje Faith, Tradition, and History. Vis dėlto šios knygos santraukoje skaitome: „Nors biblistai vienbalsiai reiškia nepasitikėjimą Raštais ir kiekvienas tiki savo teorijos teisingumu, vienas kito požiūrį vertina labai kritiškai.“

Ginama Biblijos chronologija

Pirmosios Biblijos knygos buvo parašytos ant dūlios medžiagos. Taigi nerealu tikėtis, jog kada nors bus rasti Mozės, Jozuės, Samuelio ar Dovydo laikais rašytų tekstų originalai ar toje epochoje daryti jų nuorašai. Tačiau įmanoma ištirti netiesioginius istorinius  įrodymus, liudijančius, kad biblinė chronologija, kaip ir mano daugelis gerbiamų biblistų bei archeologų, yra teisinga. Kokie tie įrodymai? Pateiksime keletą pavyzdžių.

▪ Ar prieš 3500 metų, kada, pasak Biblijos, gyveno Mozė ir Jozuė, senovės Vidurio Rytuose būta rašytinės literatūros? Senovės Mesopotamijoje ir Egipte buvo parašyta istorinių, religinių, teisinių, literatūrinių tekstų. O kaip dėl Mozės ir kitų izraelitų raštų? Žodyne Dictionary of the Old Testament: Pentateuch sakoma: „Nėra pagrindo abejoti, kad vėlyvajame žalvario amžiuje [apie 1550—1200 m. p. m. e.] rašytinės literatūros Kanaane buvo.“ Toliau priduriama: „Atsižvelgiant į turimas žinias apie senovės laikų raštiją, nėra priežasčių manyti, jog Mozė tekstų, kurių rašytoju jis laikomas, neparašė. Tą patį galima pasakyti ir apie daugumą kitų rašytojų“ (Išėjimo 17:14; 24:4; 34:27, 28; Skaičių 33:2; Pakartoto Įstatymo 31:24).

▪ Ar Biblijos rašytojai rėmėsi senesniais šaltiniais? Taip, kai kurie iš jų mini „knygas“. Tai galėjo būti valstybės raštai, genealoginiai sąrašai, istoriniai veikalai, giminių ir šeimų dokumentai (Skaičių 21:14; Jozuės 10:13; 2 Samuelio 1:18; 1 Karalių 11:41; 2 Metraščių 32:32).

▪ Kodėl nerasta Biblijos rankraščių, kurie būtų senesni už Negyvosios jūros ritinius? Žurnale Biblical Archaeology Review paaiškinta: „Ant papiruso ir odos rašytų dokumentų visoje Palestinoje beveik neišliko, išskyrus labai sausringas vietoves, pavyzdžiui, esančias aplink Negyvąją jūrą. Ten, kur dirvožemis drėgnas, tos medžiagos supūva. Jei rankraščių nerandama, tai dar nereiškia, kad jų išvis nebuvo.“ Bet yra rasta šimtai molio antspaudų, kuriais būdavo patvirtinami dokumentai. Papiruse ir odoje rašytus tekstus sunaikino ugnis ar drėgmė, o molio įspaudai išliko. Jie datuojami devintuoju—penktuoju amžiumi prieš mūsų erą.

▪ Kaip Biblijos rankraščių tekstas buvo išsaugotas? Kaip aiškinama knygoje The Bible as It Was, „pasakojimų, psalmių, įstatymų ir pranašysčių tekstai, kurie pasiekė mus kaip Biblijos dalis, turėjo būti daugybę kartų perrašomi dar pačiais bibliniais laikais. [...] Jeigu tuos tekstus nuolat perrašinėjo net bibliniu laikotarpiu, vadinasi, žmonės juos naudojo; jie buvo neatsiejami nuo kasdienio žmonių gyvenimo. [...] Niekas nebūtų varginęsis tų tekstų perrašinėti be reikalo“ (Pakartoto Įstatymo 17:18; Patarlių 25:1).

 Taigi pirmosios Biblijos knygos iki mūsų eros pradžios buvo perrašinėjamos beveik 1500 metų. Perrašinėtojai turėjo ne tik kruopščiai nurašyti tekstą, bet ir „moderninti atgyvenusias gramatikos formas ir rašybą; toks procesas vyko visuose senovės Artimuosiuose Rytuose“, — sakoma knygoje On the Reliability of the Old Testament. * Tad ar patikima kritika, pagrįsta tuo, kad lyginant rankraščius yra randama kai kokių teksto formos ir stiliaus skirtumų?

Kada Biblija buvo parašyta?

Ar protinga būtų taip tvirtinti: jeigu rankraščių, datuojamų Mozės, Jozuės, Samuelio ir kitų rašytojų gyvenamuoju laikotarpiu nėra, vadinasi, Biblijos knygos nebuvo parašytos taip seniai, kaip įprasta manyti? Nors senovinių rankraščių nerasta, daugelio biblistų nuomone, tai neįrodo, kad jų niekada nebuvo. Ir apskritai, ar daug yra išlikusios irios rašomosios medžiagos? Pavyzdžiui, egiptologas K. Kičenas nustatė, kad beveik visi egiptiečių papirusai, parašyti iki graikų ir romėnų laikų, sudūlėjo.

Be to, Bibliją gerbiantiems žmonėms verta prisiminti, koks buvo Jėzaus požiūris į Hebrajiškuosius raštus. Dėl jų parašymo laiko anuomet ginčų nekildavo. Jėzus ir jo amžininkai žydai tikriausiai neabejojo tuose raštuose randamos chronologinės informacijos tikrumu. O ką Jėzus laikė tų pirmųjų Biblijos knygų rašytojais?

Jėzus kalbėdavo apie Mozės raštus, net konkrečiai paminėjo „Mozės knygą“ (Morkaus 12:26; Jono 5:46). Jis rėmėsi pasakojimais iš Pradžios (Mato 19:4, 5; 24:37-39), Išėjimo (Luko 20:37), Kunigų (Mato 8:4), Skaičių (Mato 12:5) ir Pakartoto Įstatymo (Mato 18:16) knygų. Sykį Jėzus pasakė: „Turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse“ (Luko 24:44). Jeigu Jėzus neabejojo Mozės ir kitų rašytojų autoryste, taigi jis pasitikėjo ir Hebrajiškųjų raštų chronologija.

Kada Biblija buvo parašyta? Ar galima tikėti jos pačios chronologija? Čia aptarėme kai kurių biblistų kritišką nuomonę, Biblijoje randamą informaciją, netiesioginius istorinius įrodymus ir Jėzaus požiūrį. Ar jūsų atsakymai į šiuos klausimus derinsis su Jėzaus žodžiais, kuriuos jis pasakė maldoje savo Tėvui, Jehovai Dievui: „Tavo žodis yra tiesa“? (Jono 17:17)

[Išnašos]

[Lentelė/iliustracijos 20—23 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

(Laiko juostoje nurodyti apytikriai Biblijos knygų parašymo metai.)

2000 m. p. m. e.

1800

[Iliustracija]

Egipte buvo rašoma dar iki Mozės dienų

[Šaltinio nuoroda]

© DeA Picture Library / Art Resource, NY

1600

[Iliustracija]

Mozė Pradžios knygą baigė rašyti 1513 m. p. m. e.; jis rašė ant dūlios medžiagos

Pradžios 1513 m. p. m. e.

Jozuės

1400

1200

Samuelio

1000 m. p. m. e.

[Iliustracija]

Išliko šimtai molio antspaudų

Datuojama 900—500 m. p. m. e.

Jonos

800

Izaijo

600

Jeremijo

Danieliaus

[Iliustracija]

Papiruse rašytas dokumentas: sulankstytas, perrištas virvele, su molio antspaudu

Datuojama nuo 449 m. p. m. e.

[Šaltinio nuoroda]

Brooklyn Museum, Bequest of Theodora Wilbour from the collection of her father, Charles Edwin Wilbour

400

200

[Iliustracija]

Negyvosios jūros ritiniai buvo suvynioti į lininį audinį ir laikomi ąsočiuose. Tai seniausi iki šiol rasti Biblijos rankraščiai

Datuojama 200—100 m. p. m. e.

[Šaltinio nuoroda]

Shrine of the Book, Photo © The Israel Museum, Jerusalem