Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kada senovės Jeruzalė buvo sugriauta? Antra dalis

Kada senovės Jeruzalė buvo sugriauta? Antra dalis

Kada senovės Jeruzalė buvo sugriauta? Antra dalis

Ką iš tikrųjų liudija molio lentelės

Tai yra antrasis iš dviejų straipsnių, kuriuose nagrinėjami istorijos klausimai, susiję su senovės Jeruzalės sunaikinimo metais. Juose pateikiami išsamūs Biblija ir kitais šaltiniais pagrįsti atsakymai į kai kurių mūsų skaitytojų iškeltus klausimus.

Pirmos dalies apžvalga

▪ Istorikai teigia, kad Jeruzalė buvo sugriauta 587 m. p. m. e.

▪ Biblijos chronologija duoda svarų pagrindą manyti, kad Jeruzalė sunaikinta 607 m. p. m. e.

▪ Pasaulio istorikai savo išvadas daugiausia grindžia senovės istorikų raštais ir Ptolemajo sudarytu karalių sąrašu.

▪ Senovės istorikų raštuose esama didelių klaidų ir kai kurie duomenys nesutampa su informacija, užrašyta molinėse dantiraščio lentelėse. *

BIBLIJOJE sakoma, jog žydų belaisviai Babilono tremtyje turėjo gyventi septyniasdešimt metų, „kad įvyktų per Jeremiją ištartas Viešpaties žodis“. Kada jie buvo paleisti? „Pirmais Persijos karaliaus Kyro [valdymo] metais“ (2 Metraščių 36:21, 22). Tiek Biblijos chronologija, tiek pasaulietiniai istorijos šaltiniai liudija, kad žydai buvo išlaisvinti Kyrui nugalėjus Babiloną ir kad iš tremties į Jeruzalę jie grįžo 537 m. p. m. e. Kadangi Biblijoje tvirtinama, jog tremtis truko 70 metų, prasidėti ji turėjo 607 m. p. m. e.

Tačiau, daugelio istorikų teigimu, Jeruzalė buvo sugriauta 587 m. p. m. e. Tuomet žydų tremtis būtų trukusi tik 50 metų. Kodėl istorikai nurodo būtent tuos metus? Juos apskaičiavo remdamiesi senovės dantiraščio tekstais, kuriuose pateikiama duomenų apie Nebukadnecarą II ir jo įpėdinius.1 Nemažai šių tekstų parašė žmonės, gyvenę maždaug tuo laiku, kai Jeruzalė buvo sunaikinta. Kiek patikimi tie skaičiavimai? Ką iš tikrųjų liudija dantiraščio tekstai?

Ieškodami atsakymų patyrinėkime šaltinius, kuriais paprastai remiasi istorikai: 1) Babilonijos kronikas; 2) ūkinio pobūdžio dokumentus; 3) astronominius tekstus.

Babilonijos kronikos.

Kas tai? Babilonijos kronikos — tai molio lentelės, kuriose užfiksuoti svarbesni Babilonijos istorijos įvykiai.2

Ką sako žinovai? Garsus dantiraščio tekstų specialistas R. Sakas teigia, kad kronikose paminėti ne visi svarbūs valstybės įvykiai. * Jo nuomone, istorikai privalo patyrinėti „antrinius šaltinius [...], kad išsiaiškintų, kas iš tikrųjų vyko“.

Ką rodo dokumentai? Babilonijos kronikose užrašytoje istorijoje esama spragų.3 (Skaitykite rėmelį  šiame puslapyje.) Tuomet kyla klausimas, kiek patikimos išvados, pagrįstos tokia nepilna istorija.

Ūkinio pobūdžio dokumentai.

Kas tai? Dauguma ūkinių dokumentų, parašytų molio lentelėse Naujosios Babilonijos gyvavimo laikotarpiu, yra tiesiog raštu įforminti prekybiniai sandoriai. Lentelėje būdavo nurodoma diena, mėnuo ir karaliaus valdymo metai. Pavyzdžiui, viename dokumente rašoma, kad sandoris įvyko „nisano 27 dieną, 11-aisiais Nebukadrecaro [kitaip Nebukadnecaro II], Babilono karaliaus, metais“.4

Karaliui mirus ar netekus sosto, nors paskutiniai jo valdymo metai dar nebūdavo iki galo suėję (galbūt likdavo keli mėnesiai), valdžią perimdavo naujas karalius ir šitie būdavo laikomi jo įžengimo į sostą metais. *5 Kitaip sakant, vieną karalių kitas pakeisdavo tais pačiais babiloniečių kalendoriaus metais. Taigi naujojo valdovo įžengimo į sostą metais parašytose lentelėse turėjo būti nurodyti mėnesiai, einantys po paskutinio ankstesniojo karaliaus valdymo mėnesio.

Ką sako žinovai? R. Sakas ištyrė daugybę ūkinių dokumentų iš Naujosios Babilonijos laikotarpio. 1972 metais mokslininkas rašė, jog į jo rankas pateko dar nepublikuoti Britų muziejaus tekstai. Jie, anot mokslininko, visiškai paneigė ankstesnes išvadas, susijusias su Nebukadnecaro II karaliavimo pabaiga ir jo sūnaus Amel Marduko (dar žinomas kaip Evil Merodachas) įžengimu į sostą.6 Ką jis turėjo omenyje? Kaip R. Sakui buvo žinoma, daugelis molio lentelių liudijo, jog Nebukadnecaras II paskutinių, tai yra 43-iųjų, savo valdymo metų šeštąjį mėnesį vis dar karaliavo. Tačiau tose neseniai iššifruotose lentelėse, parašytose karaliaus Amel Marduko įžengimo į sostą metais, buvo nurodyti tų pačių, kaip manyta, metų ketvirtas ir penktas mėnesiai.7 Akivaizdus nesutapimas.

Ką rodo dokumentai? Panašių neatitikimų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, kaip rodo vienas dokumentas, dešimtąjį mėnesį Nebukadnecaras II vis dar karaliavo, nors pagal kitus įrašus jau šešis mėnesius valdė jo įpėdinis.8 Informacija prieštaringa ir kalbant apie valdžios perėjimą iš karaliaus Amel Marduko jo įpėdiniui Neriglisarui.9

Kuo šie faktai reikšmingi? Kaip jau minėjome, Babilonijos kronikose esama istorijos spragų, vadinasi, nuoseklios chronologijos galbūt ir neturime.10 Gal tarp minėtų karalių kurį laiką kraštą valdė ir kiti? Jeigu taip, Naujosios Babilonijos gyvavimo laikotarpis turėtų būti ilgesnis. Taigi nei Babilonijos kronikos, nei ūkinio pobūdžio dokumentai neduoda tvirto pagrindo teigti, kad Jeruzalė buvo sunaikinta 587 m. p. m. e. *

Astronominiai tekstai.

Kas tai? Tai yra dantiraščio lentelės, kuriose pateikti duomenys apie saulės, mėnulio, įvairių planetų ir žvaigždžių padėtį kartu su tam tikra istorine informacija, tarkim, karaliaus valdymo metais. Štai astronominių stebėjimų dienoraštyje (jo nuotrauka įdėta puslapio apačioje) minimas mėnulio užtemimas, įvykęs pirmųjų karaliaus Mukin Zerio valdymo metų pirmąjį mėnesį.11

Ką sako žinovai? Daugelis specialistų sutaria, jog babiloniečiai iš tikrųjų buvo sudarę išsamių schemų, padedančių nustatyti būsimų mėnulio užtemimų datas.12

Bet ar negalėjo būti taip, kad babiloniečiai mėgindavo apskaičiuoti, kada mėnulio užtemimai vyko praeityje? Pasak profesoriaus Džono Stylio, „tikėtina, jog kai kurios seniausios prognozės padarytos atgaline tvarka tuo metu, kai tekstas buvo rašomas“ (kursyvas mūsų).13 Nors, profesoriaus Deivido Brauno manymu, astronominėse schemose yra prognozių, padarytų prieš pat konkretų įvykį, visai įtikima, jog kai kurias tų datų, kaip jis teigia, „nustatė raštininkai IV ar vėlesniais amžiais p. m. e. skaičiuodami atgaline tvarka“.14 Jeigu tos datos buvo apskaičiuotos atgaline tvarka, ar galima jas laikyti visiškai patikimomis, kai jų nepatvirtina kiti šaltiniai?

Net jei mėnulio užtemimas ir įvyko nurodytą dieną, ar tai reiškia, kad su ta data susijusi istorinė informacija, rašytojo pateikta lentelėje, yra tiksli? Nebūtinai. Mokslininkas R. van der Spekas aiškina: „Raštininkai buvo astrologai, o ne istorikai.“ Tose lentelėse esančius istorinius duomenis jis laiko „ganėtinai paviršutiniškais“ ir perspėja, jog reikėtų jais „naudotis atsargiai“.15

Ką rodo dokumentai? Paimkime, pavyzdžiui, vieną dokumentą — VAT 4956. Pirmoje lentelės eilutėje rašoma: „37-ieji Nebukadnecaro, Babilono karaliaus, metai.“16 Toliau joje išsamiai aprašoma mėnulio ir planetų padėtis įvairių žvaigždžių ir žvaigždynų atžvilgiu. Taip pat minimas vienas mėnulio užtemimas. Pasak mokslininkų, šitaip dangaus kūnai buvo išsidėstę 568—567 m. p. m. e. Tai reikštų, kad 18-ieji Nebukadnecaro II valdymo metai, kuriais jis sunaikino Jeruzalę, buvo 587 m. p. m. e. Bet ar ši astronominė informacija neginčijamai veda tik į 568—567 m. p. m. e.?

Lentelėje paminėtas mėnulio užtemimas, kaip apskaičiuota, įvyko simano, babiloniečių kalendoriaus trečio mėnesio, 15-ą dieną. Yra tiksliai žinoma, kad toks reiškinys buvo liepos 4 dieną (pagal Julijaus kalendorių) 568 m. p. m. e. Bet reikia pasakyti, kad mėnulio užtemimas buvo įvykęs ir 20 metų anksčiau, 588 m. p. m. e. liepos 15 dieną.17

Jeigu 588 m. p. m. e. buvo 37-ieji Nebukadnecaro II valdymo metai, vadinasi, 18-ieji jo valdymo metai yra 607 m. p. m. e. O tais metais pagal Biblijos chronologiją ir buvo sugriauta Jeruzalė! (Žiūrėkite  rėmelį šiame puslapyje.) Ar lentelėje VAT 4956 galima rasti ir daugiau tai patvirtinančių įrodymų?

Be jau minėto mėnulio užtemimo, lentelėje randama dar 13 įrašų apie mėnulio padėtį ir 15 įrašų apie planetų padėtį tam tikrų žvaigždžių ar žvaigždynų atžvilgiu.18 Taip pat joje rašoma apie aštuonis laiko intervalus tarp saulės ir mėnulio patekėjimo ir laidos.18a

Kadangi duomenys apie mėnulio padėtis patikimesni, tyrinėtojai tuos 13 įrašų atidžiai išanalizavo. Jie naudojosi kompiuterine programa, galinčia parodyti, kokioje vietoje dangaus kūnai buvo tam tikrą dieną praeityje.19 Ką šie tyrimai atskleidė? Paaiškėjo, jog ne visi lentelės duomenys apie mėnulio padėtį sutapo su kompiuterio apskaičiavimais 568—567 metams p. m. e., tačiau visų 13 įrašų duomenys sutapo su kompiuterio apskaičiavimais 588—587 metams p. m. e., tai yra 20 metų anksčiau.

Vienas iš lentelės įrašų apie mėnulio padėtį, labiau tinkantis 588 nei 568 metams p. m. e., parodytas rėmelyje šiuose puslapiuose. Trečioje lentelės eilutėje nurodyta, kokia buvo mėnulio padėtis nisano 9-osios naktį. Mokslininkai, kurie tvirtino, jog tokia mėnulio padėtis buvusi 568 m. p. m. e. (astronominiai metai — 567-ieji), vis dėlto pripažino, jog 568 m. p. m. e. mėnulis toje vietoje buvo „nisano 8-ąją, o ne nisano 9-ąją“. Tačiau, tvirtai laikydamiesi savo nuomonės, pareiškė, jog raštininkas vietoj „8“ per klaidą parašęs „9“.20 Bet mėnulis tiksliai tokioje padėtyje, kokia nurodyta 3-ioje eilutėje, nisano 9-ąją buvo 588 m. p. m. e.21

Akivaizdu, kad diduma astronominės informacijos, užrašytos lentelėje VAT 4956, tinka 588 metams p. m. e. ir liudija, jog būtent šie metai buvo 37-ieji Nebukadnecaro II valdymo metai. O tai patvirtina, kad Jeruzalė buvo sunaikinta 607 m. p. m. e., — kaip ir rodo Biblijos chronologija.

Kodėl galime pasitikėti Biblija?

Diduma istorikų šiuo metu įsitikinę, jog Jeruzalė buvo sunaikinta 587 m. p. m. e. Tačiau Biblijos rašytojai Jeremijas ir Danielius rašė, kad žydų tremtis turėjo trukti septyniasdešimt, o ne penkiasdešimt metų (Jeremijo 25:1, 2, 11; 29:10; Danieliaus 9:2). Taigi, remiantis jų žodžiais, galima teigti, kad Jeruzalė buvo sugriauta 607 m. p. m. e. Tokią išvadą, kaip jau kalbėjome, galima pagrįsti ir pasaulietiniais šaltiniais.

Istorikai ir kiti mokslininkai neretai išreiškia abejones Biblijos tikslumu. Bet nauji archeologiniai radiniai dažnai patvirtina, jog Biblija vis dėlto buvo teisi. * Tie, kurie Biblija pasitiki, turi tam svarų pagrindą. Jų pasitikėjimas grįstas tvirtais įrodymais, kad Biblija yra istoriškai ir moksliškai tiksli, jos pranašystės tikros. Todėl jie neabejoja, jog Biblija, kaip ji pati liudija, yra Dievo įkvėptas Žodis (2 Timotiejui 3:16). Kodėl jums patiems tų įrodymų nepatyrinėjus? Galbūt ir jūs prieisite prie tokios išvados.

[Išnašos]

^ pstr. 8 Skaitykite šio žurnalo 2011 m. spalio 1 d. numeryje išspausdintą straipsnį „Kada senovės Jeruzalė buvo sugriauta? Kodėl svarbu tai žinoti, ką kalba faktai“.

^ pstr. 14 Pastaba. Nė vienas iš šiame straipsnyje cituojamų istorikų ir specialistų nemano, kad Jeruzalė buvo sunaikinta 607 m. p. m. e.

^ pstr. 18 Babilono karalių „valdymo metai“ tęsdavosi nuo nisano iki nisano. Karaliui mirus, paskutinius jo „valdymo metus“ užbaigdavo sostan įžengęs įpėdinis. Tie metai buvo vadinami naujojo karaliaus „įžengimo į sostą metais“. O pirmieji naujojo karaliaus valdymo metai oficialiai prasidėdavo nuo kitų metų pradžios, nisano mėnesį.

^ pstr. 21 Ūkinio pobūdžio dokumentų randama iš visų istorikams žinomų Naujosios Babilonijos karalių valdymo metų. Kai tų karalių valdymo metai sudedami ir jų suma skaičiuojama atgal nuo paskutinio Naujosios Babilonijos karaliaus Nabonido valdymo metų pabaigos, Jeruzalės sunaikinimo data yra 587 m. p. m. e. Tačiau toks datavimo metodas tinka tik tokiu atveju, jeigu šie žinomi karaliai vienas kitą pakeisdavo tais pačiais metais, be jokių pertrūkių.

^ pstr. 36 Daugiau faktų rasite Jehovos liudytojų išleistos knygos „Biblija — Dievo ar žmogaus žodis?“ 4 ir 5 skyriuose (anglų, rusų ir kitomis kalbomis).

[Rėmelis/lentelė 23 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

 BABILONIJOS KRONIKOS — ISTORIJA SU SPRAGOMIS

Babilonijos kronikose aprašyti tik 35-eri iš, kaip manoma, 88-erių Naujosios Babilonijos karalystės gyvavimo metų.

METAI, NEAPRAŠYTI KRONIKOSE

METAI, APRAŠYTI KRONIKOSE

BM 21901

BM 21946

BM 35382

NAUJOJI BABILONIJA

PERSAI

Nabopolasaras

Nebukadnecaras II

Amel Mardukas

Nabonidas

Neriglisaras

Labaši Mardukas

BM 25127

BM 22047

BM 25124

[Šaltinių nuorodos]

BM 21901 ir BM 35382: Photograph taken by courtesy of the British Museum; BM 21946: Copyright British Museum; BM 22047, 25124, 25127: © The Trustees of the British Museum

[Rėmelis/iliustracija 24 puslapyje]

ASTRONOMINIŲ STEBĖJIMŲ DIENORAŠTIS BM 32238

Šioje lentelėje užfiksuoti mėnulio užtemimai, tačiau tie duomenys buvo užrašyti tik po paskutinio joje paminėto užtemimo, įvykusio praėjus maždaug 400 metų nuo pirmojo. Kadangi raštininkas pats visų tų užtemimų nematė, laiką, kada tie reiškiniai įvyko, galbūt apskaičiavo matematiškai. Jeigu nesama papildomų šaltinių, kurie patvirtintų jo apskaičiavimų teisingumą, patikima chronologine informacija jų laikyti negalima.

[Šaltinio nuoroda]

© The Trustees of the British Museum

[Rėmelis/iliustracijos 26, 27 puslapiuose]

IŠ TIKRŲJŲ BYLOJA LENTELĖ VAT 4956?

Kodėl toks klausimas kyla? Trečioje lentelės eilutėje nurodyta, kad pirmo mėnesio (nisano) 9-osios naktį „mėnulis buvo per vieną uolektį priešais ß Virginis“. Bet 1915 metais mokslininkai P. Noigebaueris ir E. Vaidneris apie 568 m. p. m. e. (tuomet Jeruzalės sunaikinimo metai būtų 587 m. p. m. e.) rašė: „Mėnulis per vieną uolektį priešais šią žvaigždę buvo nisano 8-ąją, o ne nisano 9-ąją“ (kursyvas mūsų). Tačiau tiksliai toje padėtyje nisano 9-ąją mėnulis buvo 588 m. p. m. e. — tuomet reikštų, jog Jeruzalė sunaikinta 607 m. p. m. e.

Vis dėlto 9-oji ar 8-oji diena?

1) Nuotraukoje aiškiai matomas akadų kalbos ženklas, reiškiantis „9“.

2) Transliteruodami šį dantiraščio tekstą mokslininkai P. Noigebaueris ir E. Vaidneris „9“ pakeitė į „8“.

3) Tik išnašoje nurodyta, kad originaliame tekste buvo ženklas, reiškiantis „9“.

4) Net teksto vertime į vokiečių kalbą jie parašė „8“.

5) 1988 m. A. Saksas ir H. Hungeris išspausdino tekstą tokį, koks jis ir turi būti, — su „9“.

6) Tačiau angliškame teksto vertime jie paliko „8“ ir nurodė, kad „9“ tekste atsirado per klaidą.

[Šaltinio nuoroda]

bpk/Vorderasiatisches Museum, SMB/Olaf M. Teßmer

[Rėmelis 28 puslapyje]

Straipsnio „Kada senovės Jeruzalė buvo sugriauta? Antra dalis“ išnašos

1. Dantiraštis yra pieštinio rašto forma. Rašydavo minkšto molio lentelėse smailia lazdele įspausdami įvairius ženklus — pleišto pavidalo brūkšnelių derinius.

2. A. K. Grayson. Assyrian and Babylonian Chronicles, 1975, 2000, p. 8.

3. Naujosios Babilonijos karalystės gyvavimo laikotarpis prasidėjo VII a. p. m. e., kai Babilonijos imperiją valdė chaldėjų dinastijos karaliai. Pirmasis karalius buvo Nabopolasaras, Nebukadnecaro II tėvas. Karalystės gyvavimo laikotarpis baigėsi 539 m. p. m. e., kai paskutinį jos karalių Nabonidą nuvertė Persijos karalius Kyras.

4. Ellen Whitley Motore. Neo-Babylonian Business and Administrative Documents, 1935, p. 33.

5. John M. Steele. Archimedes, tomas 4, New Studies in the History and Philosophy of Science and Technology, „Observations and Predictions of Eclipse Times by Early Astronomers“, 2000, p. 36.

6. Ronald H. Sack. Amel-Marduk 562-560 B.C.—A Study Based on Cuneiform, Old Testament, Greek, Latin and Rabbinical Sources. With Plates, 1972, p. 3.

7. Molio lentelės BM 80920 ir BM 58872 yra datuotos Evil Merodacho įžengimo į sostą metų ketvirtuoju ir penktuoju mėnesiais. Jų nuotraukos pateiktos R. Sako išleistoje knygoje Amel-Marduk 562-560 B.C.—A Study Based on Cuneiform, Old Testament, Greek, Latin and Rabbinical Sources. With Plates, p. 3, 90, 106.

8. Britų muziejuje esanti lentelė BM 55806 datuota 43-iųjų metų dešimtuoju mėnesiu.

9. Molio lentelės BM 75106 ir BM 61325 datuotos, kaip manoma, paskutinių (antrųjų) karaliaus Evil Merodacho valdymo metų septintuoju ir dešimtuoju mėnesiais. Tačiau lentelėje BM 75489 yra įrašas, jog eina Neriglisaro, jo įpėdinio, įžengimo į sostą metų antrasis mėnuo (Erle Leichty, J. J. Finkelstein, C. B. F. Walker. Catalogue of the Babylonian Tablets in the British Museum, tomas VIII, [lentelės iš Siparo 3], 1988, p. 25, 35).

Erle Leichty, A. K. Grayson. Catalogue of the Babylonian Tablets in the British Museum, tomas VII, (lentelės iš Siparo 2), 1987, p. 36.

Ronald H. Sack. Neriglissar—King of Babylon, 1994, p. 232. Molio lentelėje nurodytas ajaras (antrasis mėnuo).

10. Aptarkime Neriglisaro atvejį. Viename karaliaus įraše apie Neriglisarą sakoma, kad jis buvo „sūnus Bel Šum Iškuno“, „Babilono karaliaus“ (kursyvas mūsų). Kitame — Bel Šum Iškunas vadinamas „išmintinguoju didžiūnu“. Originalo kalbos žodis rubû, išverstas žodžiu „didžiūnas“, yra titulas, taip pat reiškiantis „karalius, valdovas“. Kadangi tarp Neriglisaro ir jo pirmtako Amel Marduko valdymo laikotarpių yra akivaizdus neatitikimas, ar negalėjo būti taip, jog tarp jųdviejų kurį laiką valdė šis „Babilono karalius“ — Bel Šum Iškunas? Profesorius R. Dauertis tvirtina, jog „šio liudijimo apie Neriglisaro kilmingumą negalima nepaisyti“. (Raymond P. Dougherty. Nabonidus and Belshazzar—A Study of the Closing Events of the Neo-Babylonian Empire, 1929, p. 61.)

11. Astronomical Diaries and Related Texts From Babylonia, tomas V, red. Hermann Hunger, 2001, p. 2—3.

12. Journal of Cuneiform Studies, tomas 2, Nr. 4, 1948. A. Sachs. „A Classification of the Babylonian Astronomical Tablets of the Seleucid Period“, p. 282—283.

13. Astronomical Diaries and Related Texts From Babylonia, tomas V, p. 391.

14. David Brown. Mesopotamian Planetary Astronomy-Astrology, 2000, p. 164, 201—202.

15. Bibliotheca Orientalis, L N° 1/2, Januari-Maart, 1993. R. J. van der Spek. „The Astronomical Diaries as a Source for Achaemenid and Seleucid History“, p. 94, 102.

16. Abraham J. Sachs. Astronomical Diaries and Related Texts From Babylonia, tomas I, red. Hermann Hunger, 1988, p. 47.

17. Peter J. Huber, Salvo De Meis. Babylonian Eclipse Observations From 750 BC to 1 BC, 2004, p. 186. Pagal molio lentelę VAT 4956, šis mėnulio užtemimas įvyko babiloniečių kalendoriaus trečio mėnesio 15-ą dieną, taigi simano mėnuo buvo prasidėjęs prieš 15 dienų. Jeigu tas užtemimas įvyko 588 m. p. m. e. liepos 15 dieną pagal Julijaus kalendorių, tai pirma simano diena būtų 588 m. p. m. e. birželio 30-oji arba liepos 1-oji. Tai reikštų, kad pirmasis babiloniečių metų mėnuo (nisanas) buvo prasidėjęs prieš du mėnesius — gegužės 2-ąją arba 3-iąją. Nors tie metai turėjo prasidėti balandžio 3-iąją ar 4-ąją, lentelės VAT 4956 šeštoje eilutėje rašoma, kad po dvylikto (paskutinio) praėjusių metų mėnesio (adaro) buvo pridėtas papildomas mėnuo (keliamasis mėnuo). (Lentelėje skaitome: „8-a XII2 [trylikto mėnesio] diena.“) Todėl nauji metai prasidėjo ne anksčiau nei gegužės 2-ąją arba 3-iąją. Taigi 588 m. p. m. e. įvykusio mėnulio užtemimo data atitinka lentelėje pateiktus duomenis.

18. Berichte über die Verhandlungen der Königl. Sächsischen Gesellschaft der Wissenschaften zu Leipzig; tomas 67; May 1, 1915; Paul V. Neugebauer ir Ernst F. Weidner straipsnis „Ein astronomischer Beobachtungstext aus dem 37. Jahre Nebukadnezars II“, p. 67—76. Remiantis šiais šaltiniais, yra 13 įrašų apie mėnulio padėtį tam tikrų žvaigždžių ir žvaigždynų atžvilgiu, taip pat 15 įrašų apie planetų padėtį (p. 72—76). Dantiraščio ženklas, reiškiantis mėnulį, yra aiškus ir vienprasmis, tačiau kai kurie ženklai, žymintys tam tikras planetas ir jų pozicijas, nėra aiškūs (David Brown. Mesopotamian Planetary Astronomy—Astrology, 2000, p. 53—57). Dėl šios priežasties apie planetų padėtį nusakančius įrašus iki šiol esama įvairių spėlionių ir interpretacijų. Kadangi mėnulio kelią praeityje atsekti nesunku, galima lengvai nustatyti ir pakankamai tiksliai datuoti kitų su juo susietų dangaus kūnų, paminėtų lentelėje VAT 4956, padėtį.

18a. Tie intervalai („mėnulio trejetai“) yra laiko tarpsniai, pavyzdžiui, nuo saulėlydžio iki mėnulio laidos pirmąją mėnesio dieną, taip pat du vėlesni intervalai iš to paties mėnesio. Mokslininkai šiuos laiko tarpsnius susiejo su kalendorinėmis datomis (F. R. Stephenson ir David M. Willis. „The Earliest Datable Observation of the Aurora Borealis“, Under One Sky—Astronomy and Mathematics in the Ancient Near East, red. John M. Steele ir Annette Imhausen, 2002, p. 420—428). Kad galėtų išmatuoti intervalo trukmę, senovės stebėtojams reikėjo tam tikro laiko matavimo prietaiso. Toks laiko matavimas nebuvo patikimas (John M. Steele. Archimedes, tomas 4, New Studies in the History and Philosophy of Science and Technology. „Observations and Predictions of Eclipse Times by Early Astronomers“, 2000, p. 65—66). Tačiau mėnulio padėtį kitų dangaus kūnų atžvilgiu buvo galima nustatyti tiksliau.

19. Naudotasi kompiuterine programa TheSky6™, taip pat nemokama programa Cartes du Ciel/Sky Charts (CDC) bei datos keitikliu, gautu iš JAV karinio jūrų laivyno observatorijos. Kadangi dantiraščio ženklai apie planetų išsidėstymą nėra aiškūs ir traktuojami gana įvairiai, siekiant nustatyti metus, kuriais vyko lentelėje aprašyti reiškiniai, tais duomenimis nebuvo remtasi.

20. Berichte über die Verhandlungen der Königl. Sächsischen Gesellschaft der Wissenschaften zu Leipzig; tomas 67; May 1, 1915; „Ein astronomischer Beobachtungstext aus dem 37. Paul V. Neugebauer ir Ernst F. Weidner. Jahre Nebukadnezars II, (-567/66)“, p. 41.

21. Lentelės VAT 4956 trečioje eilutėje rašoma: „Mėnulis buvo per vieną uolektį [arba 2 laipsnius] priešais ß Virginis.“ Atlikus minėtą analizę nustatyta, kad nisano 9-ąją mėnulis buvo 2°04ʹ priešais žvaigždę ß Virginis ir 0° žemiau jos — tiksliai tokioje padėtyje, kaip ir nurodyta lentelėje.

[Lentelė 25 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

 KURIAIS METAIS, REMIANTIS LENTELE VAT 4956, JERUZALĖ BUVO SUGRIAUTA — 587 M. P. M. E. AR 607 M. P. M. E.?

▪ Lentelėje VAT 4956 aprašyti astronominiai reiškiniai, įvykę 37-aisiais karaliaus Nebukadnecaro II valdymo metais.

▪ Nebukadnecaras II Jeruzalę sugriovė 18-aisiais savo valdymo metais (Jeremijo 32:1).

Jeigu 37-ieji Nebukadnecaro II valdymo metai buvo 568 m. p. m. e., tada Jeruzalė sunaikinta 587 m. p. m. e.

610 m. p. m. e.

600

590

580

570

560

Jeigu 37-ieji Nebukadnecaro II valdymo metai buvo 588 m. p. m. e., tada Jeruzalė sunaikinta 607 m. p. m. e., ką ir liudija Biblijos chronologija.

▪ Remiantis lentelėje VAT 4956 pateikta informacija, labiau tikėtina, kad Jeruzalė buvo sunaikinta 607 m. p. m. e.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 22 puslapyje]

Photograph taken by courtesy of the British Museum