Ar Dievas mus baudžia?
„Nors man labai gaila, kad tiek žmonių nukentėjo ir žuvo, vis dėlto manau, jog tai yra tembacu (Dievo bausmė)“, — taip vienas žymus Japonijos politikas pasakė apie 9 balų žemės drebėjimą ir cunamį, kurie 2011 metų kovą nuniokojo šalį.
Apie žemės drebėjimą, įvykusį 2010 metais Haityje (žuvo daugiau kaip 220 tūkstančių žmonių), vienas žinomas TV pamokslininkas pareiškė, esą ši nelaimė haitiečius užgriuvo dėl to, kad jie buvo „sudarę sandorį su velniu“. Anot jo, žmonėms reikėjo „gręžtis į Dievą“.
Filipinų sostinėje Maniloje per spūstį žuvus 79 žmonėms, vienas katalikų kunigas pasakė: „Dievas nori pažadinti mūsų užmigusią ir surambėjusią sąžinę.“ O tenykštis laikraštis rašė: „Dvidešimt vienas procentas suaugusiųjų įsitikinę, jog nuošliaužos, taifūnai ir kitos stichinės nelaimės, vis siaubiančios kraštą, yra Dievo įniršio proveržiai.“
KAD Dievas siunčia stichines nelaimes norėdamas nubausti nedorus žmones, tikima jau nuo seno. Lisabonoje (Portugalija) 1755 metais žemės drebėjimas, gaisras ir cunamis nusinešė 60 tūkstančių gyvybių. Apie šią tragediją garsus filosofas Volteras rašė: „Nejau griuvėsiuos gulinčioje Lisabonoj daugiau blogybės rasta nei Paryžiuj, kur begėdystė veša?“ Daryti išvadą, jog stichinės nelaimės yra Dievo bausmė, atrodo, linkę daugelis. Kai kur net paplitęs posakis „Dievo rykštė“.
Taigi klausiame: ar tikrai Dievas baudžia žmones tokiomis negandomis? Ar vis dažnėjančios stichinės nelaimės išties yra jo „rykštė“?
Kai kurie kaltę Dievui suverčia remdamiesi Biblijos pasakojimais, kaip jis kadaise baudė piktadarius pabudindamas gamtos stichijas (Pradžios 7:17-22; 18:20; 19:24, 25; Skaičių 16:31-35). Vis dėlto pasigilinus į anuos Biblijos įvykius išryškėja trys tokių Dievo bausmių požymiai. Pirma, Dievas nebaudė neperspėjęs. Antra, pražūtį jis siuntė ne visiems — tik tiems, kurie buvo visiškai sugedę ar nepaisė perspėjimų. Trečia, doraširdžiams Dievas davė galimybę išsigelbėti (Pradžios 7:1, 23; 19:15-17; Skaičių 16:23-27).
Taigi tvirtinti, kad žmoniją varginančias gaivalines nelaimes siunčia Dievas, nėra pagrindo. Bet kodėl jų daugėja? Ką daryti, kad nelaimė neužkluptų mūsų nepasirengusių? Ar kada ateis metas, kai stichijos žemės nebeniokos? Tai aptarsime tolesniuose straipsniuose.