Artinkimės prie Dievo
„Aš, Viešpats, tavo Dievas, laikau tavo dešinę“
„DUOKŠ ranką“, — tėtis taria sūneliui, ketindamas pervesti jį per judrią gatvę. Mažyčiais pirštukais įsikibęs į tvirtą tėvo ranką, berniukas jaučiasi saugus ir nieko nebijo. Ar kada pagalvojote, kaip gerai būtų, jei kas nors paimtų jus už rankos ir saugiai vestų neramiais gyvenimo takais? Jeigu taip, paguodos jums suteiks žodžiai, užrašyti pranašo Izaijo. (Perskaitykite Izaijo 41:10, 13.)
Pranašo žodžiai buvo skirti senovės Izraeliui. Nors šią tautą Dievas laikė ‘ypatinga savo nuosavybe’, izraelitams vis dėlto teko gyventi tarp priešiškų tautų (Išėjimo 19:5, Brb). Ar dėl to jiems reikėjo baimintis? Jehova pasitelkė Izaiją, kad šis perduotų guodžiančią žinią. Nagrinėdami šiuos žodžius, nepamirškime, kad jie taikytini ir Dievo garbintojams šiais laikais (Romiečiams 15:4).
Štai 10-oje eilutėje Jehova drąsina: „Nebijok.“ Tai nėra tušti žodžiai. Dievas paaiškina, kodėl izraelitams nereikia baimintis: „Nes aš su tavimi.“ Jehova nėra kažkoks tolimas pagalbos šaltinis, kuris žada pasirodyti tik užgriuvus nelaimei. Dievas nori, kad jo tauta žinotų: jis yra su jais, tarsi eitų greta, visada pasiruošęs ištiesti pagalbos ranką. Argi tai mūsų nesustiprina?
Jehova savo garbintojus toliau drąsina: „Nesidairyk baimingai“ (10 eilutė, Jr). Čia pavartotas hebrajiškas veiksmažodis, kuriuo nusakomas „žvalgymasis į visas puses baiminantis tykančių pavojų“. Izraelitams nereikia išgąstingai žvilgčioti pro petį, nes Jehova sako: „Aš tavo Dievas.“ Ar įmanoma įsivaizduoti patikimesnį saugumo garantą? Biblijoje rašoma, kad Jehova yra Aukščiausiasis ir Visagalis (Psalmyno 91:1). Taigi su izraelitais yra jų Dievas, visa galintis Jehova. Ko gi jiems bijoti?
Tad ko Jehovos garbintojai gali iš jo tikėtis? Jehova žada: „[Aš] remsiu tave savo teisumo dešine“ (10 eilutė). Ir dar priduria: „Aš, Viešpats, tavo Dievas, laikysiu tavo dešinę ranką“ (13 eilutė, Brb). Apie ką pagalvojate skaitydamas šiuos žodžius? Viename žinyne rašoma: „Šios dvi eilutės nutapo mūsų mintyse ryškų tėvo ir vaiko paveikslą. [...] [Tėvas] stovi greta ne vien tik kad vaiką apgintų. Jis nuo vaiko tiesiog neatsitraukia, niekam neleidžia jųdviejų perskirti.“ Tik įsivaizduokime — Jehova niekada neleis, kad jo tarnai, net ir, regis, sunkiausiais gyvenimo tarpsniais, būtų nuo jo atskirti (Hebrajams 13:5, 6).
Jehovos garbintojai ir šiandien semiasi paguodos iš čia aptartų Izaijo žodžių. Gyvename „sunkiais laikais“ ir rūpesčių našta kartais atrodo nepakeliama (2 Timotiejui 3:1). Bet šioje kovoje mes nesame palikti vieni. Jehova yra visada pasiruošęs ištiesti mums savo stiprią ranką. Kaip tas mažas berniukas, tvirtai į ją įsikibkime ir nėmaž neabejokime, kad Dievas ves mus teisinga linkme ir pasirūpins sunkiu metu (Psalmyno 63:8, 9 [63:7, 8, Brb]).
Sausio mėnesį siūlome perskaityti šią Biblijos ištrauką: