Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

„Tegu Jehova, žvelgdamas į jus, maloniai šypsosi“

„Tegu Jehova, žvelgdamas į jus, maloniai šypsosi“

131-oji Gileado mokyklos laida

„Tegu Jehova, žvelgdamas į jus, maloniai šypsosi“

Į SARGYBOS BOKŠTO bendrijos Gileado mokyklos 131-osios laidos išleistuves 2011 metų rugsėjo 10-ąją susirinko absolventų artimieji, draugai ir kiti svečiai. Tiek kalbėtojai, tiek studentai labai jaudinosi laukdami šios šventės pradžios. Tačiau po programos, kurioje buvo įdomių kalbų, demonstracijų bei interviu, visi 9063 dalyviai jautėsi laisvai ir linksmai šnekučiavosi.

Pirmąją kalbą pasakė renginio vedėjas, Jehovos liudytojų Vadovaujančiosios tarybos narys, Stivenas Letas. Jis sutelkė dėmesį į Biblijos ištraukas, kur Jehova Dievas vaizduojamas kaip turintis žmogaus kūną, ir panagrinėjo eilutes, kuriose atskleidžiama, kaip Jehova naudojasi savo simbolinėmis akimis, ausimis, rankomis.

Iš pradžių kalbėtojas aptarė 2 Metraščių 16:9. Čia sakoma, kad Jehovos „akys aprėpia visą žemę ir sustiprins tuos, kurie su juo visa širdimi“. Studentus jis paragino išlikti visa širdimi atsidavusius Jehovai. Sekdami Dievo pavyzdžiu jie turėtų ieškoti žmonėse gero. Paskui brolis Letas apsvarstė 1 Petro 3:12. Toje eilutėje paminėta, jog Jehovos ausys girdi teisiųjų maldavimą, tad brolis paskatino studentus nuolat melstis Jehovai ir nepamiršti, kad jis tikrai nori klausytis jų maldų.

Toliau kalbėtojas perskaitė Izaijo 41:13 užrašytą Jehovos pažadą: „Aš, Viešpats, tavo Dievas, laikau tavo dešinę. Aš — tas, kuris tau sako: ‘Nebijok, aš tau padėsiu!’“ Tada brolis Letas šiltai pasakė: „Ar pastebėjote, kaip švelniai Jehova kreipiasi į mus? Jis pats paima mus už rankos.“ Studentai turėtų visada leisti Jehovai jiems padėti, niekada neatstumti jo pagalbos. Sekdami Jehova jie taip pat turėtų ištiesti pagalbos ranką kitiems.

Kalbos pabaigoje brolis Letas aptarė Izaijo 40:11. Klausytojus jis paragino įsivaizduoti šioje eilutėje aprašytą meilės kupiną sceną. „Jehova paima mus ant rankų ir nešioja prie krūtinės“, — pakomentavo brolis Letas. Kaip į tai atsiliepsime? Absolventus jis skatino likti romius ir švelnius kaip ėriukai, kad Jehova norėtų ir toliau juos nešti prie krūtinės.

„Šį lobį mes turime moliniuose induose“

Tokia buvo Biblija pagrįsta Vadovaujančiosios tarybos nario Deivido Spleino kalbos tema (2 Korintiečiams 4:7). Kas yra tas lobis? Žinios ar išmintis? „Ne, — pasakė kalbėtojas. — Apaštalo Pauliaus paminėtas lobis yra ‘ši tarnystė’, per kurią ‘atskleidžiama tiesa’ (2 Korintiečiams 4:1, 2, 5). Brolis Spleinas absolventams priminė, jog penkis mėnesius jie mokėsi tam, kad pasiruoštų ypatingai tarnystės užduočiai. Šią savo tarnystę reikia labai branginti.

Kalbėtojas paaiškino, jog „moliniai indai“ vaizduoja mūsų fizinį kūną. Molinį indą jis sugretino su auksiniu. Auksiniai indai naudojami gan retai. O moliniai indai dažnai naudojami buityje. Jeigu lobį laikytume auksiniame inde, dėmesį patrauktų ne tik lobis, bet ir pats indas. „Absolventai, jums nederėtų stengtis atkreipti dėmesio į save, — patarė brolis Spleinas. — Būdami misionieriais turėtumėte kreipti žmones link Jehovos. Esate kuklūs moliniai indai.“

Plėtodamas šią analogiją kalbėtojas papasakojo, jog Biblijos laikais būta indų, atsparių ugniai, o kai kurie būdavo padengti tvirta glazūra, saugančia nuo įtrūkių. Kokią čia galima įžvelgti pamoką? Be abejo, nuvykę į savo paskyrimo vietą misionieriai per pirmus kelis mėnesius, vaizdžiai tariant, pasidengs tvirta glazūra: taps atsparesni kritikai, ne tokie įžeidūs. „Pamatysite, jog esate tvirtesni, negu manėte“, — sakė brolis Spleinas. Šį lobį, tai yra tarnystę, Jehova patikėjo ne angelams, o moliniams indams. „Tai rodo, kad Jehova jumis pasitiki“, — absolventus padrąsino kalbėtojas.

„Tu bėgai su pėstininkais [...], tai kaip lenktyniausi su žirgais?“

„Ar gali bėgti ilgai ir greitai?“ — paklausė Vadovaujančiosios tarybos narys Samuelis Herdas. Kodėl studentams jis uždavė tokį klausimą? Jiems tekusius sunkumus kalbėtojas palygino su tuo, ką teko patirti pranašui Jeremijui. Šis Dievui ištikimas žmogus daug iškentėjo, bet priešaky laukė dar didesni išbandymai. Todėl Jehova jo paklausė: „Jei tu bėgai su pėstininkais ir jie nuvargino tave, tai kaip lenktyniausi su žirgais?“ (Jeremijo 12:5, Brb)

Taikydamas šią mintį absolventams brolis Herdas pasakė: „Kadangi turėjote išlaikyti daugybę egzaminų, galbūt jaučiatės tarsi būtumėte lenktyniavę su žirgais. Bet iš tikrųjų iki šiol bėgote su pėstininkais, o ne su žirgais. Savo paskyrimo vietoje jums teks lenktyniauti su žirgais, tai yra susidursite su daug didesniais sunkumais, negu dabar galite įsivaizduoti. Kaip juos atlaikysite? Gileado mokykla parengė jus bėgti su žirgais ir nepavargti.“ Jis paskatino absolventus nepaliauti dvasiškai lavėti, laikytis įpročio reguliariai studijuoti Bibliją ir melstis.

Brolis Herdas pripažino, jog ateityje kai kurie misionieriai pasijus prislėgti arba susidurs su žmonių abejingumu. Kitus galbūt vargins ligos ar nevisavertiškumo jausmas. Tačiau studentus jis užtikrino, jog jie turi tokį stiprybės šaltinį, kuris padės jiems įveikti visas problemas ir nepavargti. Kalbėtojas sakė: „Kad ir su kuo jums tektų bėgti, — su pėstininkais ar su žirgais, — neabejokite, kad Dievas savo galinga ranka padės jums pasiekti finišo liniją. Taip sėkmingai atliksite misionieriaus tarnybą Jehovos gyriui ir šlovei.“

Kiti svarbūs pamokymai

„Pasiskolink [...] kiek tik gali.“ Džonas Ekranas, Jungtinių Valstijų filialo komiteto narys, aptarė pasakojimą apie pranašą Eliziejų ir našlę, kurios abu sūnūs netrukus turėjo būti iš jos atimti ir parduoti vergijon (2 Karalių 4:1-7). Moteris teturėjo mažą ąsotį aliejui. Eliziejus liepė jai eiti pas kaimynus ir pasiskolinti tiek indų, „kiek tik gali“. Visus našlės parsineštus indus Jehova per Eliziejų stebuklingai pripildė aliejaus. Paskui našlė aliejų pardavė, už gautus pinigus apmokėjo skolas ir dar galėjo kurį laiką su sūnumis iš jų pragyventi.

Ko iš to pasakojimo galėtų pasimokyti būsimieji misionieriai? Nuėjusi pas žmones skolintis indų, moteris vargu ar buvo išranki. „Tikriausiai ji ėmė bet kokį indą, į kurį tik galima supilti aliejų, — sakė kalbėtojas, — ir kuo jis buvo didesnis, tuo geriau.“ Brolis Ekranas paskatino absolventus imtis bet kokios užduoties, nesvarbu, didelė ji ar maža. „Nebūkite išrankūs“, — pabrėžė jis. Taip pat studentams priminė, kad tai, kiek našlė buvo palaiminta, priklausė nuo to, kiek ji paisė Eliziejaus nurodymų. Kokia iš to pamoka? Kiek mes būsime palaiminti, priklauso nuo to, kiek uolūs esame tarnyboje ir kiek stiprus mūsų tikėjimas. „Netausokite savęs“, — ragino kalbėtojas.

„Jie mums yra tik duona.“ Šią temą, pagrįstą Skaičių 14:9, plėtojo Teokratinių mokyklų skyriaus prižiūrėtojas Viljamas Samjuelsonas. Jis atkreipė dėmesį į puikų Jozuės ir Kalebo pavyzdį. Kanaano gyventojai buvo prilyginti duonai ta prasme, kad juos galima lengvai įveikti ir kad pergalė izraelitams suteiks jėgų. Ko studentai galėtų iš to pasimokyti? „Kai ateityje turėsite atlikti tarnybos užduotis, — sakė kalbėtojas, — į sunkumus žiūrėkite kaip į tai, kas gali jus sustiprinti.“

„Ar per būsimas audras inkaras tvirtai laikys jų tikėjimo laivą?“ Vienas iš Gileado mokyklos dėstytojų Semas Robersonas aptarė apaštalo Pauliaus perspėjimą, jog kai kurių „tikėjimo laivas sudužo“ (1 Timotiejui 1:19). Jis skatino studentus padėti žmonėms ugdytis stiprų tikėjimą, kuris tarsi inkaras tvirtai laikytų juos prie Jehovos. „Jūsų darbą galima palyginti su kalvio darbu“, — sakė kalbėtojas. Kodėl? Kalvis gerai nukala kiekvieną grandinės grandį, kad inkaras tvirtai laikytų laivą. Panašiai ir misionieriai Biblijos studijuotojams padeda ugdytis Jehovai patinkančias savybes, būtinas išsigelbėti.

Kalbėtojas tas grandis sugretino su aštuoniomis savybėmis, išvardytomis 2 Petro 1:5-8. Brolis Robersonas paaiškino: jeigu misionieriai padės Biblijos studijuotojams suvokti, kaip tas savybes rodo Jehova, šie veikiausiai prie jo prisiriš nenutrūkstamais ryšiais. Tada per visokias negandų audras jų tikėjimas nesusvyruos.

Atsitikimai ir interviu

Kitas Gileado mokyklos dėstytojas, Maiklas Bernetas, paprašė studentų papasakoti, ką įdomaus neseniai patyrė tarnyboje, ir kai kuriuos atsitikimus suvaidinti. Auditorija susidomėjusi klausėsi, kaip studentai gerąją naujieną skelbė prekybos centre, oro uoste, tarnyboje po namus ir net telefonu žmogui, paskambinusiam ne tuo numeriu.

Paskui Jungtinių Valstijų Betelio šeimos narys Maiklas Hansenas pakalbino tris ilgamečius misionierius: Stiveną Makdauelą, tarnaujantį Panamoje, Marką Numarą, tarnavusį Kenijoje ir Viljamą Jasovskį — Paragvajuje. Jų pasisakymuose atsispindėjo šios programos dalies tema „Vykdyti Jehovos valią tebūna jums džiaugsmas“ (Psalmyno 40:9 [40:8, Brb]). Štai Markas Numaras papasakojo, kas jam su žmona teikė džiaugsmo tarnaujant savo paskyrimo vietoje. Viena, juos labai džiugino draugystė, užsimezgusi su vietiniais liudytojais. Be to, buvo džiugu matyti, kaip bendratikiai laikosi nurodymų, smarkiai pakeičia savo gyvenimą ir kaip Jehova laimina jų pastangas. Jis patikino absolventus, jog didžiausi džiaugsmai jiems dar priešaky.

Tada vienas šios, 131-osios laidos, absolventas perskaitė laišką, kuriame studentai išreiškė nuoširdžią padėką. Užbaigdamas programą brolis Letas paskatino absolventus elgtis išmintingai. Tuomet Jehova, žvelgdamas į juos, maloniai šypsosis. Šie misionieriai, ištikimai tarnaudami savo paskyrimo šalyse, tikrai jį džiugins (Izaijo 65:19).

[Lentelė/žemėlapis 31 puslapyje]

LAIDOS DUOMENYS

10 atstovaujamų šalių

34,7 vidutinis amžius

19,0 tarnybos metų, skaičiuojant nuo krikšto, vidurkis

13,5 visalaikės tarnybos metų vidurkis

[Žemėlapis]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Absolventai paskirti į šalis, parodytas žemėlapyje:

MISIONIERIŲ PASKYRIMO ŠALYS

BENINAS

BRAZILIJA

BULGARIJA

BURUNDIS

CENTRINĖS AFRIKOS RESPUBLIKA

GANA

HONKONGAS

INDONEZIJA

JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTIJOS

KAMERŪNAS

KANADA

KENIJA

LIBERIJA

LIETUVA

MALAIZIJA

MOZAMBIKAS

NEPALAS

PANAMA

PARAGVAJUS

PIETŲ AFRIKA

SIERA LEONĖ

SLOVAKIJA

VENESUELA

VOKIETIJA

[Iliustracija 30 puslapyje]

Absolventai scenoje vaizduoja vieną atsitikimą iš tarnybos

[Iliustracija 31 puslapyje]

Sargybos bokšto biblinės Gileado mokyklos 131-oji laida

Eilės sunumeruotos pradedant priešakine, pavardės surašytos paeiliui iš kairės į dešinę.

1) K. Lešas, N. Leš, P. Šakardžianas, T. Šakardžian, R. Budenas, K. Buden, T. Naš, L. Našas;

2) E. Tremblėjus, K. Tremblei, D. Garvi, G. Garvis, R. Gont, P. Gontas, Dž. Lau, Dž. Lau;

3) Š. Deivisas, S. Deivis, Dž. Sardžantas, Dž. Sardžant, Č. Fonseka, S. Fonseka, E. Tenar, A. Tenaras;

4) A. Petrajotinas, R. Petrajotin, N. Rejes, N. Rejesas, B. Aiziminger, Š. Aizimingeris, Dž. Haker, Č. Hakeris;

5) E. Hartmanas, T. Hartman, V. Gulja, K. Gulja, Dž. Tomas, E. Tomas, N. Okazaki, M. Okazakis;

6) K. Milzas, A. Milz, L. Bening, T. Beningas, S. Sobieski, T. Sobieskis, L. Ganjon, J. Ganjonas;

7) B. Hansenas, M. Hansen, A. Fahis, M. Fahi, J. Delgoras, J. Delgor, M. Anderson, R. Andersonas.