Ar žinote?

Atėnuose apaštalas Paulius pastebėjo aukurą „Nežinomam Dievui“. Kas tai buvo? (Apaštalų darbų 17:23)

▪ Apie tokius aukurus yra užsiminęs ne vienas senovės graikų rašytojas. Štai antrojo m. e. amžiaus istorikas ir geografas Pausanijas rašė, kad Olimpijoje buvo „aukuras Nežinomiems dievams“. Taip pat oratorius ir filosofas Filostratas sakė, jog Atėnuose „aukurai statomi net nežinomų dievų garbei“.

Trečiojo mūsų eros amžiaus rašytojas Diogenas Laertietis pasakoja istoriją, galimai paaiškinančią, kaip atsirado „bevardžiai aukurai“. Esą tai įvyko šeštame ar septintame amžiuje prieš mūsų erą, kai kažkoks Epimenidas apvalė Atėnus nuo maro. Diogenas rašė: „Jis [Epimenidas] paėmė avių [...] ir nuvedė jas į Areopagą; ten leido joms vaikščioti kur tik nori, o jas sekiojusiems žmonėms liepė pasižymėti kiekvieną vietą, kurioje avys atsigula, ir čia atnašauti auką vietinei dievybei. Sakoma, jog taip maras buvo sustabdytas. Todėl iki šiol įvairiose Atikos vietovėse galima aptikti aukurų, ant kurių neužrašytas joks vardas.“

Kita galima priežastis, kodėl žmonės statydavo aukurus nežinomiems dievams, pasak leidinio The Anchor Bible Dictionary, buvo „baimė, kad kokia nežinoma dievybė liks nepagerbta ir dėl to nesuteiks malonių arba užsirūstins“.

Kodėl pirmojo amžiaus žydai niekino mokesčių rinkėjus?

▪ Mokesčių rinkėjai niekada nebuvo mėgiami. O pirmajame amžiuje Izraelyje jie buvo laikomi bene niekingiausiais ir labiausiai sugedusiais žmonėmis.

Romos valdžia šio krašto gyventojams buvo uždėjusi sunkią mokesčių naštą. Romėnų pareigūnai rinko žemės mokestį ir pagalvę, arba asmens mokestį. O teisę rinkti muitą už įvežamas, išvežamas ar per šalį gabenamas prekes jie parduodavo iš varžytinių. Taip vietiniai pirkliai nusipirkdavo teisę rinkti mokesčius tam tikrose vietovėse. Kadangi savanoriškai bendradarbiavo su visų nekenčiamais romėnais, tokie asmenys kitų žydų buvo labai smerkiami ir, kaip rašoma Maklintoko ir Strongo enciklopedijoje, laikomi „išdavikais bei atskalūnais, susiteršusiais dėl dažno bendravimo su pagonimis“.

Mokesčių rinkėjai buvo pagarsėję kaip nesąžiningi žmonės, pralobę savo tautiečių sąskaita. Vieni nustatydavo per didelę apmokestinamų prekių vertę ir mokesčio perviršį pasisavindavo, kiti neteisingais kaltinimais išreikalaudavo pinigų iš vargšų (Luko 3:13; 19:8). Todėl žydai į mokesčių rinkėjus žiūrėjo lygiai taip, kaip į nusidėjėlius. Pasak leidinio The Jewish Encyclopedia, mokesčių rinkėjas „negalėjo būti teisėju ar net liudytoju“ (Mato 9:10, 11).

[Iliustracija 18 puslapyje]

Aukuras nežinomam dievui (Pergamo griuvėsiai, Turkija)

[Iliustracija 18 puslapyje]

Mokesčių rinkėjas romėnų reljefe (antras arba trečias m. e. amžius)

[Šaltinio nuoroda]

Erich Lessing/Art Resource, NY