Spiritizmas — nekalta pramoga?

Nuo jaunų dienų Barbara * matydavo vizijas, girdėdavo balsus ir neabejojo, kad yra užmezgusi ryšį su mirusiais giminaičiais. Ji su savo vyru Joachimu skaitė okultinio turinio knygas, taip pat įgudo burti taro kortomis. Šios jiems pranašavo, kad jų laukia dideli pinigai, ir tikrai — iš savo verslo jie daug uždirbo. Sykį kortos jiems parodė, kad pas juos į namus ateis pavojingi žmonės, ir perspėjo, kaip apsisaugoti.

NORS tikėjimas okultizmu galbūt atrodo atgyvenęs dalykas, domėjimasis antgamtiniais reiškiniais plačiai paplitęs. Visame pasaulyje žmonės nešioja amuletus, buria naudodamiesi lenta su raidėmis (Ouija), kreipiasi į dvasių iššaukėjus, kad sužinotų savo ateitį ar apsisaugotų nuo nelaimės. Vokietijos žurnalo Focus straipsnyje „Kompiuteris ir Liuciferis“ sakoma: „Internetas raganavimui suteikia naują pagreitį.“

Ar žinote, jog apie okultizmą ir spiritizmą kalbama ir Biblijoje? Gali būti, kad šia tema joje užrašytos mintys jus nustebins.

Ką Biblija sako apie spiritizmą?

Dievas savo tautai, senovės Izraeliui, davė tokį įstatymą: „Tenebūna rasta tarp jūsų nė vieno, kuris [...] užsiima būrimu, arba yra žynys, ar burtininkas, ar raganius, ar kerėtojas, arba tariasi su vaiduokliais bei dvasiomis, arba teiraujasi mirusiųjų. Juk kas tik tokius dalykus daro, tas pasibjaurėtinas Viešpačiui“ (Pakartoto Įstatymo 18:10-12). Kodėl Dievo požiūris į spiritizmą toks griežtas?

Kaip rodo straipsnio pradžioje aprašytas atvejis, dažnas žmogus tiki, kad gyvieji gali bendrauti su mirusiaisiais ir kad informacija, gaunama atliekant okultinius veiksmus, ateina iš mirusiųjų. Tokių įsitikinimų šaknys slypi vienoje doktrinoje, kurios moko daugelis religijų: po mirties žmonių gyvenimas tęsiasi dvasių pasaulyje. Bet Biblija sako priešingai: „Mirusieji nebežino nieko“ (Mokytojo 9:5). Apie mirusius žmones joje kalbama kaip apie kietai miegančius, visiškai nieko nežinančius, kas vyksta aplinkui *  (Mato 9:18, 24; Jono 11:11-14). Vis dėlto galbūt paklausite, kaip tuomet paaiškinti tuos atvejus, kai žmonės bendrauja su kažkuo iš antgamtinio pasaulio. Su kuo tuomet jie užmezga ryšį?

Bendravimas su dvasiomis

Evangelijose pasakojama, kad būdamas žemėje Jėzus ne kartą kalbėjo su dvasiomis. Morkaus 1:23, 24 rašoma, jog „netyroji dvasia“ Jėzui sakė: „Žinau, kas tu toks.“ Dvasios, be abejo, žino ir kas esate jūs. Bet ar jūs žinote, kas jos tokios?

Dar prieš sukurdamas žmones Dievas sukūrė daugybę dvasinių sūnų, arba angelų (Jobo 38:4-7). Angelai yra aukštesnės būtybės už žmones (Hebrajams 2:6, 7). Jie yra galingi ir apdovanoti didžiuliais protiniais gebėjimais. Šios dvasinės esybės buvo sukurtos vykdyti Dievo valią. Psalmininkas giedojo: „Šlovinkite Viešpatį, visi jo angelai, jo žodį vykdantys galiūnai, paklusnūs jo tartam žodžiui“ (Psalmyno 103:20).

Biblija atskleidžia, jog ilgainiui kai kurie angelai ėmė neleistinai bendrauti su žmonėmis. Kokiu tikslu? Iš pradžių vienas jų griebėsi apgaulės, kad pastūmėtų pirmuosius žmones, Adomą ir Ievą, nusisukti nuo savo Kūrėjo, Dievo. Šitaip tas angelas pasidarė Velniu ir Šėtonu, tai yra Dievo šmeižiku ir priešininku (Pradžios 3:1-6).

Vėliau nemažai angelų „apleido jiems skirtą buveinę“ danguje, pasivertė žmonėmis ir pradėjo gyventi su gražiomis moterimis žemėje (Judo 6; Pradžios 6:1, 2). Tie atsimetę angelai ir mišrūs jų palikuonys taip engė žmoniją, jog visa žemė buvo „pilna smurto“. Tikriausiai žinote Biblijos pasakojimą, kaip Nojaus dienomis Dievas siuntė tvaną ir pašalino iš žemės aną smurtingą, sugedusią kartą (Pradžios 6:3, 4, 11-13).

Tvano vandenims kylant angelai buvo priversti palikti savo fizinius kūnus ir grįžti į dvasių pasaulį. Tačiau sugrįžti į savo pirminę „buveinę“ Kūrėjas jiems neleido. Jis juos labai nužemino, kitais žodžiais tariant, „atidavė giliausioms tamsybėms“ (2 Petro 2:4, 5). Tie maištingi angelai Biblijoje vadinami demonais (Jokūbo 2:19). Būtent jie ir slepiasi už spiritizmo.

Ko demonai siekia

Piktosios dvasios bendraudamos su žmonėmis visų pirma siekia sukliudyti jiems garbinti tikrąjį Dievą, Jehovą. Tos dovanos ar galios, kurių tvirtina turį daugelis užsiimančių okultizmu, yra ne kas kita kaip masalas, skirtas atitraukti žmonių dėmesį nuo Dievo — kad tik jie neįgytų aiškaus jo pažinimo ir neužmegztų su juo draugystės.

Kitas demonų tikslas akivaizdus iš to, ką gundydamas Jėzų pasakė jų valdovas Šėtonas. Jėzui jis pasiūlė „visas pasaulio karalystes bei jų šlovę“. O ko už tai norėjo? „Visa tai aš tau duosiu, jeigu parpuolęs mane pagarbinsi“, — tiesiai pasakė. Taip, Šėtonas ir demonai trokšta būti garbinami. Bet siūlymą išsižadėti Dievo ir teisingo garbinimo Jėzus nedvejodamas atmetė (Mato 4:8-10).

Šiandien piktosios dvasios retai kada kreipiasi į žmones taip  atvirai. Jos verčiau stengiasi įvilioti neatsargiuosius į pinkles, regis, nekaltomis pramogomis. Čia galima paminėti būrimą iš kavos tirščių, taro kortas, krištolinį rutulį, švytuokles, horoskopus. Neapsigaukite! Šitie dalykai nėra nekaltas būdas užmegzti ryšį su nežinomu pasauliu. Žavi okultizmo išorė iš tikrųjų yra jaukas, kuriuo demonai vilioja žmones į spąstus, kad sukliudytų jiems pažinti Jehovą ir jį garbinti. Bet jeigu savo tikslo nepasiekia, jų įtakon jau patekusius žmones demonai pradeda kankinti, neleidžia jiems ramiai gyventi. Jeigu taip atsitiko ir jums, ką daryti, kad išsivaduotumėte iš piktųjų dvasių įtakos?

Kaip ištrūkti iš spiritizmo pančių

Nepamirškite: demonai, kurie bendrauja su žmonėmis, yra Dievo priešai, pasmerkti pražūčiai (Judo 6). Jie yra apgavikai ir melagiai, neretai apsimetantys mirusiųjų dvasiomis. Kaip jaustumėtės sužinojęs, kad žmogus, kurį laikote savo draugu, yra sukčius, linkintis jums bloga? Arba kaip reaguotumėte sužinojęs, jog internetu užmezgėte pažintį su seksualiniu iškrypėliu? Susidėti su demonais nepalyginti pavojingiau. Turite kaip įmanydamas stengtis tuos ryšius nutraukti. Tačiau kaip?

Senovės Efeze kai kurie gyventojai sužinoję, kas šventuosiuose raštuose pasakyta apie okultizmą, suvokė, jog savo knygas apie magiją reikia sunaikinti. Ir nors šios knygos buvo labai brangios, efeziečiai „jas visų akivaizdoje sudegino“ (Apaštalų darbų 19:19, 20). Šiais laikais su okultizmu susiję daiktai gali būti ne tik knygos, amuletai, būrimo lentos, bet ir įvairi elektroninė medžiaga. Saugokitės visko, kas nors kiek siejasi su okultizmu.

Grįžkime prie straipsnio pradžioje minėtos poros. Taro kortos jiems rodė, kad į jų namus ateis pavojingi žmonės, kurių jie neturėtų klausytis, nei ką nors iš jų imti. Tačiau kai prie jų durų atėjo Jehovos liudytojos Koni ir Gudrun ir pasakė, jog atnešė gerąją žinią apie Dievą, Joachimas su Barbara nusprendė jas išklausyti. Besikalbant buvo paliesta spiritizmo tema ir Koni su Gudrun šeimininkams parodė, kas apie tai sakoma Šventajame Rašte. Prasidėjo reguliarios Biblijos studijos.

Netrukus Joachimas su Barbara nutarė visus ryšius su demonais nutraukti. Liudytojos jiems paaiškino, kad dvasios greičiausiai tuo neapsidžiaugs. Ir iš tikrųjų šiai porai teko daug iškęsti. Bemat prasidėjo bauginantys demonų puldinėjimai. Kurį laiką sutuoktiniai kiekvieną naktį praleisdavo susigūžę iš baimės, kol persikėlė į kitą namą ir galėjo lengviau atsikvėpti. To sunkaus išmėginimo metu ši pora nepaliovė tikėjusi žodžiais iš Filipiečiams 4:13: „Aš visa pajėgiu tame, kuris mane stiprina.“ Jehova laimino jų tvirtą apsisprendimą, ir galiausiai dvasios nustojo juos varginusios. Šiandien Joachimas su Barbara yra laimingi tikrojo Dievo, Jehovos, garbintojai.

Visi, kas nori būti Jehovos laiminami, turėtų klausyti Šventojo Rašto paraginimo: „Pakluskite Dievui; priešinkitės Velniui, ir jis bėgs nuo jūsų. Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“ (Jokūbo 4:7, 8). Jehova Dievas gali jums padėti išsivaduoti iš demonų įtakos, ir tikrai padės, jeigu to norėsite. Prisimindami, kaip ištrūko iš spiritizmo gniaužtų, Joachimas su Barbara visa širdimi pritaria Psalmyno 121:2 žodžiams: „Mano pagalba ateina iš Viešpaties [„Jehovos“, NW].“

[Išnašos]

[Anotacija 21 puslapyje]

Okultizmas trukdo žmonėms turėti gerus santykius su Dievu

[Anotacija 22 puslapyje]

„Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“ (JOKŪBO 4:8).