Jėzus Kristus. Atsakymai į dažnai užduodamus klausimus

„Kuo minios mane laiko?“ (LUKO 9:18)

JĖZUS uždavė šį klausimą savo mokiniams, nes žinojo, kad žmonės apie jį turi įvairiausių nuomonių. Vis dėlto jokių neaiškumų žmonėms kilti neturėjo. Jėzus juk nebuvo atsiskyrėlis, neužsiminėjo kokia nors slapta veikla. Priešingai, jis nuolat buvo žmonių apsuptyje, atvirai su jais bendravo jų pačių miestuose ir kaimuose. Jis skelbė ir mokė viešai, mat norėjo, kad visi sužinotų, kas jis yra iš tikrųjų (Luko 8:1).

Tiesą apie Jėzų atskleidžia jo paties žodžiai ir darbai, aprašyti Biblijoje, keturiose evangelijose — Mato, Morkaus, Luko ir Jono. Būtent šiuose Dievo įkvėptuose pasakojimuose ir rasime atsakymus į mums kylančius klausimus apie Jėzų * (Jono 17:17).

 KLAUSIMAS. Ar Jėzus — realus asmuo?

ATSAKYMAS. Taip. Žinomi istorikai, pavyzdžiui, pirmajame amžiuje gyvenę Juozapas Flavijus ir Tacitas apie Jėzų kalba kaip apie istorinį asmenį. Dar svarbiau — pačios evangelijos pateikia svarių įrodymų, kad Jėzus buvo tikras asmuo, o ne koks išgalvotas personažas. Evangelistų pasakojimai yra labai konkretūs, neretai nurodoma įvykių vieta ir laikas. Štai Lukas norėdamas padėti skaitytojui nustatyti, kelintais metais Jėzus pradėjo savo tarnystę, pamini septynis tuo metu pareigas ėjusius valdytojus, kurių vardai randami ir pasaulietiniuose istorijos šaltiniuose (Luko 3:1, 2, 23).

Taigi esama tvirtų įrodymų, kad Jėzus yra istorinis asmuo. „Dauguma mokslininkų sutiktų, jog žmogus, vadinamas Jėzumi iš Nazareto, pirmajame amžiuje iš tikrųjų gyveno“, — rašoma knygoje Evidence for the Historical Jesus.

KLAUSIMAS. Ar Jėzus yra Dievas?

ATSAKYMAS. Ne. Jėzus niekada Dievu savęs nelaikė. Atvirkščiai, jis ne kartą pripažino esąs Jehovai pavaldus. * Į Jehovą jis kreipėsi „mano Dieve“ ir vadino jį „vieninteliu tikruoju Dievu“ (Mato 27:46; Jono 17:3). Taip juk kalbėtų tik pavaldus asmuo. Pavyzdžiui, darbuotojas apie savo darbdavį paprastai sako „mano viršininkas“ ir taip pripažįsta žemesnę savo padėtį.

Jėzus taip pat aiškiai parodė, kad jis ir Dievas yra du atskiri asmenys. Štai priešininkams, abejojusiems Dievo jam suteiktais įgaliojimais, jis pasakė: „Jūsų pačių Įstatyme parašyta, kad dviejų žmonių liudijimas yra tikras. Apie save liudiju aš pats ir apie mane liudija mane siuntęs Tėvas“ (Jono 8:17, 18). Jeigu Jėzus ir Jehova būtų vienas ir tas pats asmuo, argi Jėzus būtų sakęs, kad jie yra du liudininkai? *

KLAUSIMAS. Ar Jėzus buvo tik šiaip geras žmogus?

ATSAKYMAS. Ne. Apie jį galima pasakyti kur kas daugiau. Jėzus suprato, kad Dievas, norėdamas įgyvendinti savo valią, skyrė jam nemažai svarbių vaidmenų ir užduočių. Panagrinėkime kelis pavyzdžius.

● „Viengimis Dievo Sūnus“ (Jono 3:18). Jėzus žinojo apie savo kilmę. Jo gyvenimas prasidėjo daugybę amžių prieš jam ateinant į žemę. Jis pats sakė: „Nusileidau iš dangaus“ (Jono 6:38). Jehova Dievas Jėzų sukūrė patį pirmąjį ir vėliau kartu su juo kūrė visa kita. Dėl to, kad Dievas pats vienas kūrė Jėzų, šis pagrįstai vadinamas „viengimiu Dievo sūnumi“ (Jono 1:3, 14; Kolosiečiams 1:15, 16).

● „Žmogaus Sūnus“ (Mato 8:20). Jėzus dažnai save vadino „Žmogaus Sūnumi“. Šis posakis, evangelijose pavartotas apie 80 kartų, reiškia, jog Jėzus buvo tikrų tikriausias žmogus, o ne įsikūnijęs Dievas. Kaip viengimis Dievo Sūnus galėjo gimti žmogumi?  Per šventąją dvasią Jehova perkėlė savo Sūnaus gyvybę į žydų mergelės Marijos įsčias ir ši tapo nėščia. Todėl Jėzus gimė tobulas, be nuodėmės (Mato 1:18; Luko 1:35; Jono 8:46).

● „Mokytojas“ (Jono 13:13). Jėzus sakė, kad Dievas jį siuntė ‘mokyti ir skelbti gerąją naujieną’ apie Dievo Karalystę (Mato 4:23; Luko 4:43). Jis labai paprastai ir suprantamai aiškino, kas Dievo Karalystė yra ir kaip ji įgyvendins Jehovos valią (Mato 6:9, 10).

● „Žodis“ (Jono 1:1). Jėzus buvo Dievo Atstovas, per kurį Dievas perduodavo kitiems žinių ir nurodymų. Jehova įpareigojo Jėzų pranešti jo žinią žmonėms žemėje (Jono 7:16, 17).

KLAUSIMAS. Ar Jėzus buvo žadėtasis Mesijas?

ATSAKYMAS. Taip. Biblijos pranašystėse nusakyta, kad ateis Mesijas, arba Kristus (išvertus „pateptasis“). Žadėtasis Mesijas atliks pagrindinį vaidmenį, kad būtų įvykdytas Jehovos sumanymas. Kartą viena samarietė Jėzui tarė: „Žinau, kad ateina Mesijas, vadinamas Kristumi.“ Tada Jėzus jai tiesiai pasakė: „Jis — tai aš, kuris kalbu su tavimi“ (Jono 4:25, 26).

Kas rodo, kad Jėzus iš tikrųjų buvo Mesijas? Esama trejopų įrodymų, kurie visi kartu padeda prieiti prie vienos nenuginčijamos išvados, panašiai kaip pirštų atspaudai padeda nustatyti tą vienintelį asmenį, kuriam jie priklauso. Ar šie įrodymai leidžia tvirtinti, kad Mesijas yra Jėzus? Pasižiūrėkime.

● Jo kilmės linija. Biblijoje nusakyta, kad Mesijas kils iš Abraomo ir Dovydo genealoginės linijos (Pradžios 22:18; Psalmyno 132:11, 12). Jėzus buvo tiek Abraomo, tiek Dovydo palikuonis (Mato 1:1-16; Luko 3:23-38).

● Išsipildžiusios pranašystės. Hebrajiškojoje Šventojo Rašto dalyje surašyta dešimtys pranašysčių apie Mesijo gyvenimą žemėje, taip pat apie jo gimimą bei mirtį. Jėzui išsipildė visos pranašystės. Štai keletas: jis gimė Betliejuje (Michėjo 5:2; Luko 2:4-11), buvo pašauktas iš Egipto (Ozėjo 11:1; Mato 2:15), buvo nužudytas, bet nė vienas jo kaulas nesulaužytas (Psalmyno 34:20; Jono 19:33, 36). Savaime suprantama, pats Jėzus niekaip nebūtų galėjęs pakreipti įvykių taip, kad visos pranašystės apie Mesiją išsipildytų jam. *

● Paties Dievo liudijimas. Tuoj po Jėzaus gimimo Dievas pasiuntė angelus pranešti piemenims, kad gimė Mesijas (Luko 2:10-14). Vėliau, Jėzaus tarnystės metais Dievas pats keletą kartų kalbėjo iš dangaus, išreikšdamas jam savo pritarimą (Mato 3:16, 17; 17:1-5). Jehova suteikė Jėzui galią daryti stebuklus, kurie taip pat aiškiai bylojo jį esant Mesiją (Apaštalų darbų 10:38).

 KLAUSIMAS. Kodėl Jėzui reikėjo kentėti ir mirti?

ATSAKYMAS. Jėzus buvo be nuodėmės, todėl kentėti jis nenusipelnė. Juo labiau nenusipelnė kaip koks nusikaltėlis būti prikaltas prie stulpo ir mirti gėdinga mirtimi. Tačiau jis žinojo, kad su juo bus neteisingai elgiamasi, ir tam nesipriešino (Mato 20:17-19; 1 Petro 2:21-23).

Mesijiškosiose pranašystėse buvo nusakyta, kad Mesijas turės kentėti ir galiausiai mirti už kitų nuodėmes (Izaijo 53:5; Danieliaus 9:24, 26). Pats Jėzus sakė, kad yra atėjęs „savo sielos atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mato 20:28). Tiems, kas įtiki, jog pasiaukojama Jėzaus mirtis turi išperkamąją vertę, atsiveria galimybė būti išvaduotiems iš nuodėmės bei mirties vergijos ir amžinai gyventi rojuje žemėje * (Jono 3:16; 1 Jono 4:9, 10).

KLAUSIMAS. Ar Jėzus tikrai buvo prikeltas iš mirties?

ATSAKYMAS. Taip. Jėzus gerai žinojo, kad iš mirties bus prikeltas (Mato 16:21). Įsidėmėtina, jog nei Jėzus, nei Biblijos rašytojai nėra teigę, kad Jėzus iš mirties pakils savaime, kažkokiu natūraliu būdu. Tai būtų tiesiog neįtikėtina. Biblijoje rašoma: „Dievas jį prikėlė, išvaduodamas iš mirties kankynės“ (Apaštalų darbų 2:24). Jeigu tikime, kad Dievas yra ir kad jis — visų dalykų Kūrėjas, tuomet galime būti visiškai užtikrinti, kad jis prikėlė savo Sūnų iš mirties (Hebrajams 3:4).

Ar yra patikimų įrodymų, kad Jėzus buvo prikeltas? Aptarkime porą.

● Įvykių liudininkai. Praėjus maždaug 22 metams po Jėzaus mirties, apaštalas Paulius rašė, kad prikeltą Jėzų matė per 500 žmonių, ir tuo metu, kai Paulius tą laišką rašė, dauguma tebebuvo gyvi (1 Korintiečiams 15:6). Jeigu liudininkų būtų vos vienas kitas, jų žodžiais būtų nesunku suabejoti. Tačiau kas gi galėtų paneigti 500 žmonių liudijimą?

● Patikimi liudytojai. Pirmieji Jėzaus mokiniai, geriau už bet ką žinoję, kas iš tiesų anuomet įvyko, drąsiai skelbė apie prikeltą iš mirusiųjų Jėzų (Apaštalų darbų 2:29-32; 3:13-15). Jie netgi sakė, jog be tikėjimo Jėzaus prikėlimu krikščionybė netektų prasmės (1 Korintiečiams 15:12-19). Anie mokiniai buvo pasiryžę verčiau mirti, negu išsižadėti tikėjimo Jėzumi (Apaštalų darbų 7:51-60; 12:1, 2). Ar pažįstate ką nors, kas sutiktų mirti už tai, ką žino esant melą?

Aptarėme Biblijos atsakymus į šešetą esminių klausimų apie Jėzų. Iš jų aiškiai matyti, kas jis buvo iš tikrųjų. Bet ar tikrai būtina visa tai žinoti? Kitais žodžiais tariant, ar svarbu, kuo Jėzų laikote jūs?

[Išnašos]