Ar žinote?

Kodėl žydai taip domėjosi savo genealogija?

▪ Kilmės sąrašai buvo reikalingi genčių ir giminių ryšiams nustatyti. Jų taip pat reikėjo sprendžiant, kaip padalyti žemę ir palikimą. Ypač svarbi buvo žadėtojo Mesijo genealogija. Žydai gerai žinojo, kad jis turės kilti iš Judo giminės, Dovydo palikuonių (Jono 7:42).

Be to, kaip rašo biblistas Joachimas Jeremijas, „kadangi kunigų ir levitų tarnyba buvo paveldima, [...] linijos grynumas privalėjo likti nepažeistas“. Izraelitė, prieš tekėdama už vyro iš kunigų šeimos, turėjo pateikti savo kilmės sąrašą; to reikėjo norint užtikrinti, kad kunigystė išliktų „be priemaišų ir tyra“. Nehemijo dienomis ištisos levitų šeimos buvo pripažintos netinkamomis kunigo tarnybai, nes „ieškojo savo šeimos kilmės įrašo, bet negalėjo surasti“ (Nehemijo 7:61-65).

Taip pat Mozės įstatyme buvo pasakyta, jog „gimusieji iš neteisėto lytinio santykiavimo“ ir „joks amonitas ar moabitas nebus priimtas į Viešpaties sueigą“ (Pakartoto Įstatymo 23:3, 4 [23:2, 3, Brb]). Todėl, pasak biblisto Jeremijo, „žmogus, norėdamas turėti bet kokias pilietines teises, turėjo įrodyti savo kilmės grynumą, ir tai patvirtina mūsų išvadą, jog [...] net paprastas izraelitas žinojo savo artimiausius protėvius ir galėjo pasakyti, kuriai iš dvylikos giminių priklausąs“.

Kaip žydai sudarydavo ir saugodavo savo genealogijas?

▪ Evangelijų rašytojai Matas ir Lukas pateikė tikslias Jėzaus protėvių kilmės linijas (Mato 1:1-16; Luko 3:23-38). Tuo metu buvo išlikusių ir kitų genealoginių sąrašų. Pavyzdžiui, žydų midraše, arba komentaruose, apie Jėzaus dienomis gyvenusį rabiną Hilelį užsimenama: „Jeruzalėje rastas genealoginių sąrašų ritinys, ir jame parašyta, kad Hilelis yra kilęs iš Dovydo.“ Pirmojo amžiaus žydų istorikas Juozapas Flavijus, pasakodamas apie save veikale „Gyvenimas“ tvirtina, kad jo protėviai buvo kunigai ir kad iš motinos pusės jis turi „karališkojo kraujo“. Jis sako šią informaciją radęs „užrašytą civiliniuose registruose“.

Juozapas Flavijus savo knygoje „Prieš Apijoną“ pasakojo, kad saugoti kunigų šeimų sąrašus tauta pavedė „pačios geriausios reputacijos vyrams“. Žinyne The Jewish Encyclopedia teigiama: „Šiuos sąrašus, regis, patikėdavo specialiai paskirtam pareigūnui; taip pat paminėta, kad Jeruzalėje buvo įsteigta speciali teisminė institucija genealoginiams klausimams spręsti.“ Nekunigiškų giminių žydai turėdavo keliauti užsirašyti į savo tėvo gimtąjį miestą (Luko 2:1-5). Tie duomenys buvo saugomi viešuosiuose archyvuose, ir evangelijų rašytojai, matyt, jais naudojosi. Be to, kai kurios šeimos, atrodo, turėjo nuosavus savo kilmės sąrašus.