Ar kas nors klausosi mūsų maldų?

„Abejojau, ar Dievas yra. Tačiau retsykiais vis tiek melsdavausi. Nebuvau tikra, ar kas nors mane girdi, bet, prisipažįstu, vyliausi, jog mano žodžiai pasiekia kažkieno ausis. Jaučiausi nelaiminga, gyvenimas atrodė beprasmis. Tikėti Dievą bijojau, nes maniau, kad jį tiki tik silpni“ (PATRICIJA, * AIRIJA).

GAL šis jausmas pažįstamas ir jums? Abejojate, ar Dievas yra, bet vis dėlto meldžiatės? Taip būna daug kam. Štai keli įdomūs faktai.

▪ Britanijoje apklausus 2200 žmonių paaiškėjo, kad tik 22 procentai tiki, jog yra Dievas, kuris sukūrė pasaulį ir klausosi maldų. Tačiau iš visų apklaustųjų 55 procentai bent kartais meldžiasi.

▪ Keturiuose žemynuose atlikta 10000 žmonių apklausa parodė, kad beveik 30 procentų iš tų, kurie laiko save ateistais, vis dėlto meldžiasi.

Kodėl kyla abejonių?

Anglijoje gyvenantis Alanas pasakoja: „Sakydavau, kad Dievo netikiu, nes maniau, jog religija sugalvota tam, kad būtų paranku valdyti žmones ir pasipelnyti. Be to, samprotavau: jeigu Dievas egzistuotų, nebūtų tiek daug neteisybės. Ir vis dėlto kartais, radęs ramų kampelį, tyliai „kažkam“ išsakydavau savo mintis. Taip pat kankino klausimas, kodėl čia, žemėje, gyvenu?“

Aišku, dvejonių, ar kas nors išklauso maldas, žmonėms kyla dėl įvairių priežasčių. Dažnai taip atsitinka todėl, kad jie neranda atsakymų į tokius klausimus:

▪ Ar yra Kūrėjas?

▪ Kodėl religija taip dažnai sėja blogį?

▪ Kodėl Dievas leidžia žmonėms kentėti?

Jeigu žinotumėte atsakymus į tuos klausimus, ar maldos prasmingumu tikėtumėte labiau?

[Išnaša]