TRUMPAI tariant, taip. Štai ką Jehova žada tiems, kam yra maloningas: „Jų kaltę atleisiu ir jų nuodėmės daugiau nebeatminsiu“ (Jeremijo 31:34). Taigi Jehova mus patikina, jog atleidęs atgailaujantiems nusidėjėliams jis jau nebeprisimins jų nuodėmių. Bet nejaugi neaprėpiamos visatos Kūrėjas iš tikrųjų nesugeba prisiminti nuodėmių, kurias yra atleidęs? Pranašo Ezechielio žodžiai padeda suprasti, kaip Dievas atleidžia ir pamiršta. Perskaitykite Ezechielio 18:19-22.

Jehova per pranašą Ezechielį paskelbė nubausiąs neištikimą Judą. Judo tauta nustojo garbinusi Jehovą ir užtvindė kraštą smurtu. Jehova išpranašavo, kad Judo sostinė Jeruzalė bus nuniokota babiloniečių. Vis dėlto paskelbdamas šį nuosprendį Jehova suteikė ir vilties spindulį. Kiekvienas žmogus galėjo pats nuspręsti, kaip gyventi, ir kiekvienas buvo atsakingas už savo veiksmus (19, 20 eilutės).

O kaip tada, jeigu kuris nors judėjas liautųsi daręs pikta ir imtų elgtis dorai? Apie tokius žmones Jehova kalbėjo: „Jei nedorėlis atgailauja dėl visų savo nuodėmių, kurias buvo padaręs, laikosi mano įstatų ir daro, kas teisinga ir teisu, jis tikrai bus gyvas ir nemirs“ (21 eilutė). Taigi Jehova buvo „pasiruošęs atleisti“ nusidėjėliui, kuris nusigręžė nuo blogio ir rodė nuoširdžią atgailą (Psalmyno 86:5, Brb).

O kaip bus su jo padarytomis nuodėmėmis? „Nė vienas jo nusikaltimų, kuriuos jis buvo padaręs, nebus atmenamas“, — pažadėjo Jehova (22 eilutė). Atkreipkite dėmesį, kad atgailaujančiojo nuodėmės nebus atmenamos. Kodėl tai svarbi detalė?

Šventajame Rašte vartojamas hebrajų kalbos žodis, verčiamas „atminti“, turi daugiau reikšmių, nei tik prisiminti, kas buvo praeityje. Štai kas apie šį žodį rašoma viename žinyne: „Gana dažnai [jis] reiškia veiksmą arba vartojamas derinyje su veiksmo veiksmažodžiais.“ Todėl „atminti“ gali reikšti „veikti“. Vadinasi, kai Jehova sako, jog atgailaujančio nusidėjėlio nuodėmės ‘nebus atmenamos’, jis leidžia suprasti, kad nesiims prieš asmenį veiksmų — ateityje jo nebekaltins ir nebaus. *

Žodžiai, užrašyti Ezechielio 18:21, 22, atskleidžia, koks nuostabus ir didžiadvasiškas yra Jehovos atlaidumas. Kai Jehova atleidžia mums nuodėmes, jis jau niekad mūsų už jas nebaus. Atgailaujančių nusidėjėlių nuodėmes Dievas, vaizdžiai tariant, sviedžia sau už nugaros (Izaijo 38:17). Jis tarytum ištrina, arba išdildo, įrašą apie mūsų padarytas kaltes (Apaštalų darbų 3:19).

Mums, netobuliems žmonėms, Jehovos atlaidumas yra būtinas. Juk nusižengiame daugybę kartų (Romiečiams 3:23). Tačiau Jehova nori mus patikinti: jeigu nuoširdžiai atgailaujame, jis mums atleidžia. O kai atleidžia, tai ir pamiršta. Kitaip tariant, prižada niekada nebeatversti mūsų nuodėmių bylos ir jau niekada mūsų nekaltinti ir nebausti. Kaip tai paguodžia! Ar toks Dievo maloningumas nepaskatina jūsų dar labiau prie jo artintis?

Liepą galėtumėte perskaityti šią Biblijos ištrauką:

▪ Ezechielio 6—20 sk.

[Išnaša]