Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kodėl Maldų Klausytojas leidžia kentėti?

Kodėl Maldų Klausytojas leidžia kentėti?

Kodėl Maldų Klausytojas leidžia kentėti?

KAI kurie žmonės, nors ir meldžiasi, vis dėlto abejoja, ar Dievas yra. Kodėl? Galbūt todėl, kad pasaulyje mato tiek daug kančių. Gal kada ir jūs pagalvojote, kodėl gi Dievas leidžia kentėti?

Ar Dievas žmones tokius ir sukūrė — netobulus ir pasmerktus kančioms? Vargu ar galėtume gerbti Dievą, jeigu jis būtų sukūręs žmoniją tam, kad ji kentėtų. Štai įsivaizduokite: susižavėjęs apžiūrinėjate naują automobilį ir staiga pastebite, kad jis „daužtas“. Ar pagalvotumėte, kad gamintojas jį tokį padarė? Žinoma, ne! Aišku, kad gamintojas padarė jį „tobulą“, o sudaužė kažkas kitas.

Panašiai yra ir su Dievu. Kai žavimės nuostabia gamtos pasaulio tvarka ir darna, o tarp žmonių matome chaosą ir korupciją, kurie kaip kokios rūdys ėda visa aplink, negi pagalvosime, kad Dievas viską taip ir padarė? Biblija moko, kad pirmąją žmonių porą Dievas sukūrė tobulą ir tik vėliau jie dėl savo pačių kaltės „sugedo“ — tapo netobuli (Pakartoto Įstatymo 32:4, 5, Brb). Tačiau yra gera žinia: Dievas pažadėjo „gedimą“ sutaisyti — grąžinti klusniems žmonėms tobulybę. Bet kodėl jis taip ilgai laukia?

Kodėl taip ilgai?

To priežastis susijusi su iškeltu klausimu, kas turi valdyti žmoniją. Jehova nebuvo sumanęs, kad ją valdytų patys žmonės. Jų Valdovas turėjo būti jis. Biblijoje sakoma: „Žmogus negali [...] savo žingsnius gyvenime pakreipti“ (Jeremijo 10:23). Deja, pirmieji žmonės nusprendė Dievo neklausyti. Nepaklusdami Dievo įstatymui padarė nuodėmę (1 Jono 3:4). Taip jie prarado savo pačių tobulumą, o taip pat tą „gedimą“ perdavė ir savo palikuonims.

Jau tūkstančius metų Jehova leidžia žmonėms valdyti patiems save ir žmonijos istorija liudija, kad tokio gebėjimo jie neturi. Akivaizdu, bet kokia žmonių valdžia sukelia skausmo ir kančių. Nė vienai iš jų niekada nėra pavykę pašalinti karų, nusikalstamumo, neteisybės, ligų.

Kaip visą tą žalą Dievas atitaisys?

Biblijoje žadama, kad Dievas greitai įkurs naują pasaulį, kuriame klestės teisingumas (2 Petro 3:13). Jame bus leista gyventi tik tiems, kas laisva valia rodys meilę vieni kitiems ir Dievui (Pakartoto Įstatymo 30:15, 16, 19, 20).

Biblijoje taip pat sakoma, kad sparčiai artėja teismo diena, kai Dievas pašalins kančias ir tuos, kas jas sukelia (2 Petro 3:7). Po to Dievo paskirtas Valdovas, Jėzus Kristus, valdys klusnią žmoniją (Danieliaus 7:13, 14). Ko bus pasiekta valdant Jėzui? „Romieji paveldės žemę ir gėrėsis gausia gerove“, — rašoma Biblijoje (Psalmyno 37:11).

Jėzus, dangiškasis Karalius, atitaisys visas žmonių maišto prieš Jehovą, „gyvybės šaltinį“, pasekmes — netgi pašalins ligas, senatvę bei mirtį. Jėzus išgydys visus, kurie palaikys jo meilingą valdymą. Tuomet tikrove taps šie Biblijos pažadai:

▪ „Nebus ten žmogaus, kuris sakytų: ‘Aš ligotas!’ Žmonėms, kurie ten gyvena, kaltė bus atleista“ (Izaijo 33:24).

▪ „[Dievas] nušluostys kiekvieną ašarą jiems nuo akių ir nebebus mirties, nebebus nei sielvarto, nei aimanos, nei skausmo. Kas buvo anksčiau, tas praėjo“ (Apreiškimo 21:4).

Argi ne paguoda žinoti, kad netrukus Dievas ištesės savo pažadą ir išvaduos žmoniją iš visų kančių? O mums tuo tarpu reikia neprarasti tikėjimo, kad jis mūsų maldas girdi, nors kančių kol kas ir daug.

Dievas yra. Jis girdi jus, netgi jūsų sielvarto ir skausmo atodūsius. Jis trokšta matyti jus gyvą ir tada, kai visos jūsų abejonės ir skausmas bus nugrimzdę užmarštin.