ŠIE žodžiai patvirtina karčią tiesą: per visą istoriją žmonių valdžia sukėlė neapsakomai daug vargų ir kančių. Visais laikais asmenims, turėjusiems pačių kilniausių ketinimų ir mėginusiems sukurti geresnę, teisingesnę visuomenę, sutrukdydavo godumas ir korupcija. Kodėl gi taip atsitinka? Kodėl korupcija klesti? Iš esmės dėl šių trijų priežasčių.

Biblijoje aiškiai sakoma, kad visi esame „nuodėmės valdžioje“ (Romiečiams 3:9). Tarsi nepagydoma paveldima liga nuodėmė „gyvena“ mumyse ir jau ne vieną tūkstantį metų „karaliauja“ žmonijai. Mus nuolat veikia „nuodėmės įstatymas“. Dėl įgimto polinkio į bloga daugelio mintys sukasi tik apie juos pačius, jų pačių gerovę. Pagrindiniu tokių žmonių gyvenimo tikslu tampa turtas ir valdžia, kurių  siekiama bet kokia kaina, — neretai paminant kitų interesus (Romiečiams 5:21; 7:17, 20, 23, 25).

Visuomenė, kurioje gyvename, pasižymi savimeile ir godumu. Atsispirti tokiai dvasiai, nesielgti „kaip visi“, nėra lengva. Savanaudiškų ambicijų vedami žmonės ima trokšti valdžios, užsigeidžia daugiau pinigų ir turtų — daugiau, nei jiems iš tikrųjų reikia. Deja, savo įnoriams patenkinti dažnas renkasi nesąžiningumo kelią. Užuot priešinęsi blogai aplinkinių įtakai, tokie žmonės seka „paskui minią daryti pikta“ (Išėjimo 23:2, Brb).

Šėtonas, maištinga dvasinė esybė, ‘klaidina visą gyvenamą žemę’ (Apreiškimo 12:9). Manipuliuoti kitais jam tikras malonumas. Žinodamas, kad žmogui yra visiškai natūralu trokšti materialinės gerovės, Šėtonas geba šiuo noru gudriai pasinaudoti — jis skatina žmogų siekti gero gyvenimo nepaisant moralės normų, netgi griebtis melo ir apgaulės.

Ar tai reiškia, kad mes tesame marionetės Šėtono rankose, tampomos už virvučių ir priverstos paklusti jo valiai? Atsakymą sužinosime iš tolesnio straipsnio.