Susidūrę su problemomis kai kurie žmonės linkę ignoruoti tikrovę ir nesistengia logiškai mąstyti. Jie apgaudinėja save griebdamiesi to, kas laikinai suteikia emocinį palengvėjimą. Pavyzdžiui, kai kam tokia nusiraminimo priemonė yra alkoholis. Iš pradžių svaigalai galbūt padeda pasijusti labiau savimi pasitikinčiam ir pajėgiam susitvarkyti su iškilusiais sunkumais. Bet ilgainiui tie, kas nepaliauja išsigelbėjimo ieškoti alkoholyje, smarkiai sau pakenkia. Ar tą patį galima pasakyti apie tikėjimą Dievu?

Kai kas tikėjimą prilygina patiklumui. Sako, jog Dievą tiki tie, kurie nenori mąstyti savo galva arba nepaiso neginčijamų faktų, neleidžia jiems daryti įtakos jų įsitikinimams. Tokių skeptikų nuomone, tvirtai tikintys žmonės yra atitrūkę nuo realybės.

Biblijoje apie tikėjimą kalbama daug, tačiau joje niekur nesakoma, jog turime būti lengvatikiai arba naivūs. Taip pat joje nesame raginami vengti gilaus mąstymo. Priešingai, tuos, kurie tiki kiekvienu žodžiu, Biblija vadina neišmanėliais, net kvailiais (Patarlių 14:15, 18). Iš tikrųjų kuo nors patikėti neišsiaiškinus visų faktų būtų kvaila. Tai tarsi bandyti pereiti judrią gatvę užrištomis akimis vien dėl to, kad kas nors mums liepia tai daryti.

Biblija ne tik nepataria tikėti aklai, bet ir skatina atidžiai žiūrėti, ar nesame apgaudinėjami (Mato 16:6). Taigi turime pasitelkti sveiką protą (Romiečiams 12:1). Biblija moko mus apsvarstyti esamus įrodymus ir padaryti teisingas, faktais pagrįstas išvadas. Štai keletas pavyzdžių iš apaštalo Pauliaus laiškų.

Rašydamas Romos krikščionims Paulius nesiekė, kad tie žmonės Dievą tikėtų tik dėl jo žodžių. Ne, apaštalas skatino juos apsvarstyti Dievo buvimo įrodymus. Jis rašė: „Jo [Dievo] neregimosios ypatybės, tai yra jo amžinoji galybė ir dievystė, aiškiai matomos nuo pat pasaulio sukūrimo — suvokiamos iš kūrinių. Taigi, jie [tie, kas nepripažįsta Dievo valdžios] nepateisinami“ (Romiečiams 1:20). Panašiai Paulius argumentavo ir Laiške hebrajams: „Beje, kiekvieną namą kas nors stato, o tas, kuris pastatė visa, yra Dievas“ (Hebrajams 3:4). Tesalonikos mieste gyvenantiems krikščionims Paulius patarė neskubėti tikėti viskuo. Anaiptol, jis rašė: „Visa ištirkite“ (1 Tesalonikiečiams 5:21).

Religiniai įsitikinimai, kurie nėra pagrįsti tvirtais faktais, gali asmenį suklaidinti ir padaryti jam žalos. Apie kai kuriuos savo laikmečio religingus žmones Paulius rašė: „Mat jiems liudiju, kad jie turi uolumą dėl Dievo, tik jo gerai nepažįsta“ (Romiečiams 10:2). Todėl mums būtina klausyti Pauliaus patarimo, kurį jis davė rašydamas Romos bendruomenei: „Visiškai pasikeiskite atnaujindami savo protą, kad įsitikintumėte, kokia yra Dievo valia, — kas gera, priimtina ir tobula“ (Romiečiams 12:2). Jeigu mūsų tikėjimas yra pagrįstas teisingomis žiniomis apie Dievą, jis — ne saviapgaulė, o tarsi didelis skydas, saugantis mus nuo emocinės ir dvasinės žalos (Efeziečiams 6:16).