Meilė yra stiprus prisirišimo ir atsidavimo jausmas kitam asmeniui. Mylintis žmogus savo meilę tiems, ką myli, parodo žodžiais ir darbais, net jeigu dėl to tenka aukotis.

Mozė mylėjo Dievą. Iš kur žinome? Prisiminkime 1 Jono 5:3 užrašytą principą: „Tai ir yra Dievo meilė, — kad laikomės jo įsakymų.“ Šiuo principu Mozė vadovavosi visą gyvenimą. Mozė paklusdavo kiekvienam Dievo įsakymui — nesvarbu, ar tai daryti jam buvo baugu (pavyzdžiui, eiti pas galingą faraoną) ar paprasta (pavyzdžiui, ištiesti lazdą virš Raudonosios jūros). „Kaip Viešpats jam buvo įsakęs, taip jis ir padarė“ (Išėjimo 40:16).

Mozė rodė meilę ir savo tautiečiams izraelitams. Jie pripažino Mozę Jehovos paskirtu tautos vadovu, todėl į jį kreipdavosi įvairiais klausimais. Biblijoje skaitome: „Stovėdami prie jo, žmonės laukė nuo ryto ligi vakaro“ (Išėjimo 18:13-16). Įsivaizduokite: Mozė valandų valandas klausydavosi izraelitų pasakojimų apie jų rūpesčius. Aišku, jis nuvargdavo, tačiau iš meilės noriai stengdavosi jiems padėti.

Be to, Mozė už savo tautiečius melsdavosi. Net už tuos, kurie jį įskaudindavo! Pavyzdžiui, kai Mozės sesuo Mirjama murmėjo prieš jį ir už tai Jehova ją nubaudė raupsais, Mozė tuo nė kiek neapsidžiaugė. Jis tuojau ėmė prašyti: „O, Dieve, maldauju, išgydyk ją!“ (Skaičių 12:13) Argi ne meilė paskatino Mozę būti tokį nesavanaudišką?

Mozės pavyzdys mus moko ugdytis stiprią meilę Dievui. Tokia meilė skatina Jehovos įsakymų laikytis iš širdies (Romiečiams 6:17). O kai Jehovai paklūstame iš širdies, jis labai džiaugiasi (Patarlių 27:11). Tai naudinga ir mums patiems. Juk tarnaudami Dievui iš nuoširdžios meilės ne tik darome, kas teisu, bet ir džiaugiamės tai darydami! (Psalmyno 100:2)

Kita, kaip galime sekti Moze, — pasiaukojamai mylėti kitus. Kai draugai arba artimieji nori su mumis pasikalbėti apie savo rūpesčius, meilė mus skatins parodyti nuoširdų dėmesį, atjausti, patikinti, kad jie mums rūpi.

Be to, kaip ir Mozė, galime už artimus žmones melstis. Kartais jiems pasakojant apie savo bėdas jaučiamės bejėgiai. Tada gal padejuojame: „Gaila, bet viskas, kuo galiu padėti, tai už tave pasimelsti.“ Tačiau atminkite: „Teisiojo maldavimas, ėmęs veikti, turi didelę galią“ (Jokūbo 5:16). Mūsų maldos iš tikrųjų gali paskatinti Jehovą padaryti dėl to asmens ką nors, ko šiaip jis gal nebūtų daręs. Tad ar yra geresnis būdas padėti mums brangiems žmonėms, negu melstis už juos? *

Turbūt sutinkate, kad iš Mozės pasimokome labai daug ko. Nors jis buvo paprastas žmogus, rodė nepaprastą tikėjimą, nuolankumą ir meilę. Kuo geriau seksime jo pavyzdžiu, tuo daugiau džiaugsimės ir mes patys, ir kiti (Romiečiams 15:4).