Šeimos, kuriose yra patėvis ar pamotė, susiduria su savitomis problemomis. Tokių šeimų nariams nelengva palaikyti visus būtinus santykius su savo ar namiškių artimaisiais, kurie negyvena kartu. * Didumai patėvių ir pamočių tenka bendrauti su tikruoju vaikų tėvu ar motina tariantis dėl pasimatymų su vaikais, drausminimo ar finansinės paramos. Prie naujai susikūrusios šeimos gali būti nelengva priprasti ir abiejų sutuoktinių draugams bei giminaičiams. Aptarkime, kaip tokiais atvejais padėtų Biblijos patarimai.

Namibijoje gyvenanti Džudit pasakoja: „Mano posūnio ir podukrų mama kartą jiems pasakė, kad aš esu tik jų tėčio nauja žmona, ir jeigu mes susilauksime vaikų, jie nebus jų broliai ir  seserys. Tokie žodžiai mane įskaudino, nes tuos vaikus myliu, lyg jie būtų mano pačios.“

Specialistai pripažįsta, kad santykiai su tikruoju vaikų tėvu ar motina yra labai opi tokių šeimų problema. Paprastai sunkiausiai sutaria vaikų mama ir pamotė. Kaip rasti bendrą kalbą?

Nubrėžkite ribas. Jei savo vaikui visiškai neleisite bendrauti su tikruoju tėvu ar motina, jį emociškai traumuosite. * Vaikui gimdytojų neatstos niekas kitas (Patarlių 23:22, 25). Antra vertus, jei savo buvusiam vyrui ar žmonai leisite vaidinti per didelį vaidmenį jūsų namuose, ko gero, jautriai sureaguos ar net supyks jūsų naujasis sutuoktinis. Stenkitės išlaikyti pusiausvyrą: kad apsaugotumėte savo dabartinę šeimą, nubrėžkite atitinkamas ribas, bet, kiek įmanoma, atsižvelkite ir į buvusio sutuoktinio pageidavimus.

PATARIMAI BUVUSIEMS SUTUOKTINIAMS

• Jeigu vaiko globa paskirta jums, pokalbiuose su buvusiu sutuoktiniu per daug nenukrypkite į kitas temas, o aptarinėkite tai, kas susiję su vaiko gyvenimu. Pavyzdžiui, galite taktiškai paprašyti, kad vaikui būtų skambinama ne bet kada ir ne vėlai vakare, o sutartu tinkamu laiku.

• Jei vaiko globa jums nepaskirta, nemanykite, kad mažai tegalite prisidėti prie jo ugdymo. Palaikykite ryšį telefonu, laiškais, žinutėmis, elektroniniu paštu ar internetiniais vaizdo skambučiais (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7). Taip geriau žinosite, kuo vaikas gyvena, ir būsite jam reikalingesnis.

PATARIMAI PAMOTEI

• Stenkitės suprasti vaiko mamos jausmus ir akivaizdžiai parodykite, kad nemėginate stoti į jos vietą (1 Petro 3:8). Vis praneškite mamai, kaip vaikui sekasi, bet sutelkite dėmesį į tai, kas gera, ir per daug neminėkite neigiamų dalykų (Patarlių 16:24). Klauskite patarimų, dėkokite jai už pasiūlymus.

• Santūriau reikškite vaikui šiltus jausmus matant jo tikrajai motinai. Beverli iš Jungtinių Valstijų dalijasi patirtimi: „Posūnis ir podukra norėjo vadinti mane mama. Sutarėme, kad jie taip gali daryti mūsų namuose, bet ne prie savo mamos Džeinės ar jos šeimos narių. Nuo tol su Džeine ėmėme sutarti kur kas geriau. Vėliau netgi bendradarbiaudavome, kai vaikai mokykloje dalyvaudavo spektakliuose ar važiuodavo į ekskursijas.“

KAIP SUTARTI TIKRIEMS IR NETIKRIEMS VAIKO TĖVAMS

• Vaikui girdint, vieni apie kitus niekada nekalbėkite neigiamai. Pagundai kalbėti kritiškai pasiduoti labai lengva, bet vaiką tokie dalykai trikdytų. Be to, nežinote, kada ir kam jūsų žodžius vaikas atkartos (Mokytojo 10:20). O jeigu vaikas sako, kad kita pusė apie jus kalbėjo negražiai,  sutelkite dėmesį į vaiko jausmus. Galėtumėte jam sakyti maždaug taip: „Tau gal dėl to nesmagu, bet suprask: tavo mamytė ant manęs pyksta, o kai žmonės pyksta, kartais kalba negražiai.“

• Pasistenkite, kad abejuose namuose taisyklės ir drausminimas būtų vienodi. Jei tai neįmanoma, paaiškinkite vaikui skirtumus, bet kitų jo artimųjų nežeminkite. Štai situacija.

  Pamotė. Erikai, padžiauk tą šlapią rankšluostį.

  Erikas. Bet pas mamą juos paliekam ant grindų, o ji paskui pati padžiauna.

  Pamotė. (piktai) Per tą savo mamą užaugsit tinginiai.

  O gal geriau būtų atsakyti kitaip?

  Pamotė. (ramiai) A... Supratau. O čia mes susitarę padžiauti patys.

• Neplanuokite vaikui jokios veiklos tuo laiku, kai numatyta, kad jis bus su kitu iš tėvų (Mato 7:12). Jeigu planų pakeisti neįmanoma, gaukite anos pusės leidimą ir tik tada papasakokite vaikui, ką veiksite.

Knygoje Step Wars cituojama viena moteris, kuri su nuoskauda pasakoja, kad vyras paprastai palaiko savo suaugusių vaikų pusę ir nenori pripažinti, jog vaikų elgesys ją žeidžia. „Mane tai baisiai siutina“, — guodžiasi ji. Kaip išlaikyti gerus santykius ir su suaugusiais povaikiais, ir su sutuoktiniu?

Būkite supratingi. Biblija ragina: „Niekas teneieško, kaip pačiam geriau, bet kaip kitam“ (1 Korintiečiams 10:24). Pamėginkite suprasti kito žmogaus jausmus. Vaikas galbūt mano, kad praranda savo tėvo ar motinos meilę. Arba gal baiminasi, jog būdamas artimas su patėviu ar pamote išduoda savo tikrą tėvą ar motiną. O tėvai galbūt vengia papriekaištauti savo vaikui, kad taip jo neatstumtų.

Tegul jūsų draugystė su sutuoktinio vaikais užsimezga natūraliai — nereikia jos skubinti. Juk priversti žmogų ką nors pamilti neįmanoma (Giesmių giesmės 8:4). Todėl jūsų lūkesčiai tebūna realūs.

Sakykite ne viską, ką galvojate ir kaip jaučiatės, net jeigu patiriate nuoskaudų (Patarlių 29:11). Kai susitvardyti sunku, melskitės, kaip kad darė ir Izraelio karalius Dovydas: „Pastatyk, Viešpatie, sargybą prie mano burnos, budėtoją prie mano lūpų durų“ (Psalmyno 141:3).

Jei nutariate gyventi namuose, kuriuose vaikai užaugo, galbūt nustebsite, kaip jie viską juose brangina. Todėl pasistenkite daryti kuo mažiau pertvarkų, ypač vaikų kambariuose. Arba gal verta pagalvoti apie persikraustymą.

Kanadoje gyvenanti Merion sako: „Mano tėvai dažnai duodavo dovanų mano sūnui, o vyro vaikams — ne. Stengdavomės ką nors padovanoti jiems patys, bet ne visada išgalėdavome.“

Nauja šeima — nauji prioritetai. Savo giminaičiams ir draugams duokite aiškiai suprasti, kad esate atsidavęs savo šeimai (1 Timotiejui 5:8). Nors tikėtis, kad jie visi iškart pamils jūsų naujos šeimos narius, nerealistiška, paprašykite jų, kad elgtųsi mandagiai ir nešališkai. Paaiškinkite, kaip skaudu būtų tiems vaikams, kurie gautų mažiau dėmesio.

Pasistenkite, kad jūsų buvusių uošvių ryšys su anūkais nenutrūktų. Štai ką pasakoja Siuzan iš Anglijos: „Kai praėjus pusantrų metų po pirmojo vyro mirties vėl ištekėjau, jo tėvams buvo sunku su tuo susitaikyti. Santykiai pagerėjo, kai ėmėme jiems rodyti daugiau dėmesio, primindavome vaikams, kad seneliams paskambintų, nepamiršdavome padėkoti už rūpinimąsi.“

Šeimų, kuriose yra patėvis ar pamotė, nariams palaikyti visus būtinus santykius tikrai nėra lengva. Tačiau taikykite Biblijos patarimus, ir pamatysite, kaip jūsų šeimoje išsipildo jos žodžiai: „Išmintimi pastatomi namai ir supratimu jie įtvirtinami“ (Patarlių 24:3, Karaliaus Jokūbo versija lietuviškai).