Biblijoje Rūtos knygoje vienas vyras, kuris atsisakė įvykdyti Mozės įstatymo reikalavimą, įvardytas kaip „tas ir tas“ (Rūtos 4:1-12; Jr). Ar turėtume manyti, kad visi žmonės, kurių vardai Biblijoje nenurodyti, taip pat padarė ką nors bloga ar buvo tiesiog nereikšmingi?

Tikrai ne. Pateiksime kitą pavyzdį. Prieš savo paskutinę Paschą Jėzus mokiniams liepė nueiti „į miestą pas tokį ir tokį žmogų“ ir jo namuose paruošti kas reikalinga šventei (Mato 26:18). Kadangi vietoj vyriškio vardo tepasakyta „toks ir toks“, ar tai reiškia, jog jis buvo blogas arba pernelyg nežymus asmuo? Jokiu būdu. Tas žmogus, be abejonės, buvo Jėzaus mokinys. Jo vardas praleistas, nes ta detalė pasakojime nėra svarbi.

Be to, Biblijoje daugybės nedorų žmonių vardai paminėti, o daugelio ištikimų Dievo tarnų — ne. Štai pirmosios moters, Ievos, vardas gerai žinomas. Tačiau būdama savanaudiška ir neklusni ji pastūmėjo Adomą į nuodėmę, ir mes visi jaučiame skaudžias to pasekmes (Romiečiams 5:12). O Nojaus žmonos vardo Šventajame Rašte nerandame; vis dėlto kokie turime būti dėkingi, kad ji nesavanaudiškai, nuolankiai rėmė savo vyrą jo svarbiame darbe! Taigi nors jos vardas mums nežinomas, tai tikrai nereiškia, jog ji buvo niekuo neišsiskirianti ar praradusi Dievo palankumą.

Biblijos aprašymuose sutinkame nemažai kitų neįvardytų asmenų, kurių vaidmuo Jehovos sumanymuose buvo neeilinis, netgi didvyriškas. Vienas pavyzdys — maža izraelitė, paimta į nelaisvę ir tapusi tarnaite Sirijos kariuomenės vado Naamano namuose. Savo šeimininkei, Naamano žmonai, ji drąsiai papasakojo apie Izraelyje gyvenantį Jehovos pranašą. Naamanas nukeliavo pas jį ir buvo stebuklingai išgydytas (2 Karalių 5:1-14). Puikų tikėjimo pavyzdį parodė ir izraelitų teisėjo Iftacho dukra. Ji noriai sutiko likti netekėjusi ir neturėti vaikų, kad tik tėvas galėtų įvykdyti duotą įžadą (Teisėjų 11:30-40). Vardai neatskleisti ir daugiau nei 40 psalmių rašytojų, taip pat kai kurių pranašų, ištikimai vykdžiusių svarbias užduotis (1 Karalių 20:37-43).

Tikriausiai dar įspūdingesnis pavyzdys yra Dievui ištikimi angelai. Šių dvasinių būtybių esama šimtai milijonų, tačiau Biblijoje vardais paminėti tiktai du — Gabrielius ir Mykolas (Danieliaus 7:10; Luko 1:19; Judo 9). Visi kiti Biblijos pasakojimuose liko neįvardyti. Štai kartą Samsono tėvas Manoachas vieno angelo paklausė: „Kuo tu vardu? Tavo žodžiams išsipildžius, norėtume tave pagarbinti!“ Bet šis jam atsakė: „Kam klausi mano vardo?“ Angelas buvo kuklus ir neprisiėmė garbės, kurios vertas tik Dievas (Teisėjų 13:17, 18).

Biblijoje nepaaiškinta, kodėl vienų asmenų vardai nurodyti, o kitų ne. Bet mes galime daug ko pasimokyti iš tų ištikimųjų, kurie Dievui tarnavo be jokios galimybės iškilti ar išgarsėti.