„Kai nedorėliai valdo, tauta dejuoja“, — sakoma Biblijoje (Patarlių 29:2).

Per visą istoriją būta diktatorių, kurie valdė geležiniu kumščiu ir savo valdiniams sukėlė neapsakomas kančias. Žinoma, ne visi valdovai blogi. Kai kurie eina į valdžią turėdami pačius geriausius ketinimus padėti žmonėms, tačiau pradėję valdyti netrukus pamato, kad jų pastangas žlugdo valdančiųjų nesutarimai ir tarpusavio konkurencija. Kiti ima piktnaudžiauti valdžia siekdami naudos sau ir pamindami visuomenės interesus. „Istorija yra virtinė pastangų, kurios nuėjo niekais, troškimų, kurie nebuvo įgyvendinti“, — kartą pasakė buvęs JAV Valstybės sekretorius Henris Kisindžeris.

Biblijoje taip pat pabrėžiama: „Ne nuo asmens priklauso galia eiti ir nustatyti kryptį savo žingsniams“ (Jeremijo 10:23, Jr). Dėl įgimto netobulumo žmonės stokoja išminties bei įžvalgos, todėl sėkmingai tvarkyti visų savo reikalų nepajėgia. Jeigu žmogus negali nustatyti krypties savo paties žingsniams, argi jis gali gerai vadovauti tautai? Štai kodėl išvaduoti žmonijos iš kančių valdžia nesugeba. Negana to, labai dažnai bloga valdžia pati jas ir sukelia.

„Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, — jei vieni kitus mylėsite“, — sakė Jėzus (Jono 13:35).

Nerasime religijos, kurios vadovai nemokytų meilės ir vienybės. Tačiau kaip rodo faktai, savo sekėjams jie nesugeba įskiepyti tokios meilės, kuri nugalėtų visokį šališkumą. Priešingai, religijos neretai net pakursto skaldymąsi, fanatizmą ir nesantaiką tarp tautų bei etninių grupių. Teologas Hansas Kiungas savo knygoje Christianity and the World Religions daro tokią išvadą: „Patys fanatiškiausi ir žiauriausi karai yra tie, kuriuos provokuoja, įžiebia ir įteisina religijos.“

 Be to, daugelio religijų dvasininkai atvirai pritaria ikisantuokiniams, nesantuokiniams ir homoseksualiniams lytiniams santykiams. Dėl to tik labiau plinta ligos, daugėja abortų, nepageidaujamų nėštumų, skyrybų. Visa tai begalei žmonių atneša neapsakomą skausmą.

„Kiekvienas yra mėginamas, kai jo paties geismas jį traukia ir vilioja. Geismas pradėjęs pagimdo nuodėmę, o padaryta nuodėmė užtraukia mirtį“ (Jokūbo 1:14, 15).

Visi esame paveldėję netobulumą, todėl dažnai klystame, turime nuolat kovoti su troškimu tenkinti „kūno geidulius“ (Efeziečiams 2:3). Kai pasitaiko proga patenkinti nederamą troškimą, kovoti būna ypač sunku. O jeigu pasiduodame, pasekmės gali būti pražūtingos.

Pasak rašytojo P. D. Mehtos, „daugybė kančių kyla dėl mūsų pačių aistrų, nevaldomo malonumų siekimo, nuolaidžiavimo savo silpnybėms, dėl mūsų godumo ir ambicijų“. Įvairūs geismai ir priklausomybės — nuo alkoholio, narkotikų, lošimo, sekso — sužlugdo nemažai dorų žmonių ir atneša daug sielvarto jų šeimoms, draugams bei kitiems. Kokie akivaizdūs žmogaus netobulumo padariniai! Belieka tik pritarti Biblijos žodžiams: „Visa kūrinija iki šiol dejuoja ir kankinasi“ (Romiečiams 8:22).

Biblija atskleidžia, kad „šitos santvarkos dievas“ yra Šėtonas, o su juo išvien veikia kitos piktosios dvasios, dar vadinamos demonais (2 Korintiečiams 4:4; Apreiškimo 12:9).

Kaip ir Šėtonas, demonai nuolat engia ir klaidina žmones. Apaštalas Paulius apie tai rašė: „Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, o su vadovybėmis, su valdžiomis, su šitą tamsybę valdančiais pasaulio valdovais, su dvasinėmis blogio jėgomis dangaus erdvėse“ (Efeziečiams 6:12).

Nors demonams patinka puldinėti ir varginti žmones, svarbiausia, ko jie siekia, — atitolinti juos nuo Jehovos, Aukščiausiojo Dievo (Psalmyno 83:18, NW). Viliodami į savo spąstus demonai kaip jauką naudoja astrologiją, magiją, būrimą ir panašius dalykus. Apie šį pavojų Jehova mus perspėja, ir tiems, kas Šėtonui bei demonams priešinasi, teikia apsaugą (Jokūbo 4:7).

Beveik prieš du tūkstančius metų Biblijoje buvo pranašaujama: „Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai.“

Toliau buvo paaiškinta, kodėl tie laikai bus sunkūs: „Nes žmonės bus savimylos, pinigų mylėtojai, pagyrūnai, išpuikę, [...] neturintys prigimtinės meilės, nesukalbami, šmeižikai, nesusivaldantys, nesutramdomi, nemylintys to, kas gera, išdavikai, kietakakčiai, pasipūtę, mylintys malonumus, o ne Dievą.“ Taigi viena pagrindinių blogio ir skausmo priežasčių yra ta, kad dabar gyvename „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1-4).

Galbūt šis aptarimas jums padėjo suprasti, kodėl, nepaisant gerų norų, pašalinti blogio ir kančių žmonėms nepavyksta. Ar yra kokia išeitis? Mūsų Kūrėjas yra pažadėjęs sugriauti Velnio ir jo beñdrų darbus (1 Jono 3:8). Kitame straipsnyje skaitykite, kaip Dievas panaikins visas kančių priežastis.