Ar tikite Biblijoje užrašytu pažadu, kad bus mirusiųjų prikėlimas? * Mintis, kad ateityje susitiksime su artimais žmonėmis, kurie dabar yra mirę, nepaprastai maloni širdžiai. Bet ar ši viltis realistiška? Kad išsiaiškintume, aptarkime Jėzaus Kristaus apaštalų paliktą pavyzdį.

Apaštalai mirusiųjų prikėlimu tvirtai tikėjo. Kodėl? Bent dėl dviejų priežasčių. Pirma, jų viltį stiprino faktas, kad iš mirusiųjų buvo prikeltas Jėzus. Prisikėlusį Jėzų matė apaštalai ir „išsyk daugiau kaip penki šimtai brolių“ (1 Korintiečiams 15:6). Be to, kaip sužinome iš keturių evangelijų, apie Jėzaus prisikėlimą buvo plačiai paliudyta, ir daugelis to įvykio tikrumu neabejojo (Mato 27:62—28:20; Morkaus 16:1-8; Luko 24:1-53; Jono 20:1—21:25).

Antra, apaštalai buvo matę, kaip pats Jėzus prikėlė mažiausiai tris žmones — pirma Naine, paskui Kafarnaume ir galiausiai Betanijoje (Luko 7:11-17; 8:49-56; Jono 11:1-44). Paskutinį iš šių prikėlimų aptarėme numerio temos straipsnyje. Tąkart Jėzus prikėlė vienos jam labai brangios šeimos narį. Pažiūrėkime, kaip viskas vyko.

„Tavo brolis prisikels“, — pasakė Jėzus Mortai, kurios brolis Lozorius buvo miręs prieš keturias dienas. Jėzaus minties Morta iš pradžių nesuprato. „Žinau, kad jis prisikels“, — tarė ji, manydama, jog tai bus kada nors ateityje. Įsivaizduokite Mortos nuostabą, kai pasakęs „aš esu prisikėlimas ir gyvenimas“ Jėzus sugrąžino jos broliui gyvybę (Jono 11:23-25).

Kur Lozorius buvo visą tą laiką po mirties? Jis nepasakė nieko, kas leistų manyti jį buvus gyvą ar kur nors keliavus. Ne, Lozorius neturėjo nemirtingos sielos, kuri eitų į dangų. Jėzui nereikėjo grąžinti jo į žemę iš dangaus — palaimingos vietos Dievo artumoje. Tad kur tas keturias dienas Lozorius buvo? Tiesiog gulėjo kape (Mokytojo 9:5, 10).

Prisiminkime: mirtį Jėzus prilygino miegui, iš kurio žmogus gali būti pažadintas, tai yra prikeltas. Biblijoje skaitome: „‘Mūsų draugas  Lozorius užmigo, bet aš einu jo pažadinti.’ Mokiniai jam pasakė: ‘Viešpatie, jeigu užmigo, pasveiks.’ Jėzus kalbėjo apie Lozoriaus mirtį, o jie manė, kad jis šneka apie miego poilsį. Tada Jėzus pasakė jiems tiesiai: ‘Lozorius mirė’“ (Jono 11:11-14). Prikeldamas Lozorių Jėzus grąžino jam gyvybę, ir seserys atgavo savo brolį. Kokią nuostabią dovaną Jėzus suteikė šiai šeimai!

Tai, kad gyvendamas žemėje Jėzus prikėlė keletą žmonių, padeda įsivaizduoti, ką jis daug didesniu mastu padarys ateityje kaip Dievo Karalystės Karalius. * Iš dangaus valdydamas žemę Jėzus į gyvenimą sugrąžins daugybę mirusiųjų. Štai kodėl jis pasakė: „Aš esu prisikėlimas.“ Tik pagalvokite, kaip džiaugsitės vėl susitikęs artimuosius, kurie dabar miega mirties miegu! Ir kaip džiūgaus patys prikeltieji! (Luko 8:56)

Jėzus Mortai pasakė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, atgis. Ir kiekvienas gyvenantis ir mane tikintis nemirs per amžius“ (Jono 11:25, 26). Tie, ką Jėzus prikels savo tūkstantmečio valdymo metu, turės galimybę gyventi amžinai, jeigu tikrai tikės Jėzumi.

Pasakęs tuos įsimintinus žodžius apie prikėlimą, Jėzus Mortos paklausė: „Ar tuo tiki?“ Ji jam atsakė: „Taip, Viešpatie. Aš esu įtikėjusi, kad tu esi Kristus, Dievo Sūnus“ (Jono 11:26, 27). Ar norėtumėte ir jūs tikėti prikėlimo viltimi taip kaip Morta? Pirmas žingsnis, kurį turėtumėte žengti, — įgyti žinių apie Dievo sumanymus žmonijos labui (Jono 17:3; 1 Timotiejui 2:4). Tokios žinios padės tikėjimui pamatą. Galėtumėte paprašyti Jehovos liudytojų plačiau paaiškinti, ko Biblija moko apie nuostabią prikėlimo viltį. Jie mielai šia tema su jumis padiskutuos.