Kartais šitaip vadinamas iškastruotas vyras. Bibliniais laikais tam tikrais atvejais būdavo iškastruojami nusikaltėliai, taip pat belaisviai arba vergai. Kai kurie iš jų, jeigu pelnydavo pasitikėjimą, karaliaus rūmuose prižiūrėdavo haremą — namo dalį, kur būdavo apgyvendintos moterys. Štai eunuchai Hegajas ir Šaašgazas saugojo persų karaliaus Ahasvero (kaip manoma, Kserkso I) žmonas bei suguloves (Esteros 2:3, 14).

Tačiau ne visi Biblijoje vadinami eunuchais buvo kastratai. Kai kurie mokslininkai teigia, jog žodis „eunuchas“ buvo vartojamas ir plačiau, turint omenyje karaliaus rūmų pareigūnus. Regis, šia prasme jis taikomas ir kalbant apie Jeremijo užtarėją Ebed Melechą, taip pat apie etiopą, kuriam evangelizuotojas Pilypas aiškino šventuosius raštus. Ebed Melechas, matyt, buvo aukštas pareigūnas, nes galėdavo tiesiogiai kreiptis į karalių Zedekiją (Jeremijo 38:7, 8). O apie etiopą rašoma, kad šis buvo karaliaus rūmų iždininkas, „nuvykęs į Jeruzalę pagarbinti Dievo“ (Apaštalų darbų 8:27).

Kalbėdamas apie būsimą teismo dieną Jėzus pasakė: „Kai Žmogaus Sūnus ateis savo šlovėje, [...] jis atskirs žmones vienus nuo kitų, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių“ (Mato 25:31, 32). Kodėl šiuos gyvulius piemenys atskirdavo?

Paprastai dienos metu tiek avys, tiek ožkos ganydavosi kartu. Nakčiai būdavo pargenamos į aptvarus, kurie apsaugodavo nuo laukinių žvėrių, vagių ar šalčio (Pradžios 30:32, 33; 31:38-40). Tačiau avis suvarydavo į vieną aptvarą, o ožius į kitą, kad šie, būdami kur kas agresyvesni, neskriaustų palyginti romių avių, ypač vedeklių ir ėriukų. Kaip rašoma knygoje All Things in the Bible, avis nuo ožių piemuo taip pat atskirdavo atėjus „ėriavimosi, melžimo ar kirpimo“ metui. Todėl Jėzaus iliustracija apie senovės Izraelio kaimuose įprastus darbus klausytojams buvo gerai suprantama.