Mūsų sesė Cecilija Alvares iš Argentinos visą gyvenimą grumiasi su didelėmis sveikatos problemomis. Pirmą kartą ją operavo, kai jai buvo vos 16 dienų. Tada, 1994 metų gegužės 18 dieną, gydytojai Argentinoje jai atitaisė įgimtus stuburo ir nugaros smegenų membranos defektus. Per 25 savo gyvenimo metus Cecilijai teko ištverti dar 42 dideles operacijas – daugumą vaikystėje. Šių metų pradžioje jai operuotas kairysis klubas. Kaip ir ankstesnės operacijos, ši sėkmingai atlikta be kraujo perpylimo.

Cecilija prisipažįsta: „Ištverti tiek daug operacijų ir procedūrų man buvo labai sunku.“ Bet sesė stengiasi išlaikyti teigiamą požiūrį ir pasitiki Jehova. Be to, savo tėvų prižiūrima ji kiek įmanoma laikosi visų gydytojų nurodymų. „Svarbiausia iš anksto paruošti savo organizmą operacijai, – sako Cecilija. – Kad pagausėtų raudonųjų kraujo kūnelių, turėjau vartoti geležies preparatus, folio rūgštį, eritropoetiną ir valgyti maistą, kuriame gausu geležies.“

Apie medikus, padedančius jai visus tuos metus, Cecilija atsiliepia: „Labai vertinu jų darbą. Jie ne tik išgelbėjo man gyvybę, bet ir gerbia mano nusistatymą atsisakyti kraujo perpylimo.“

Medikai, gydantys Ceciliją, taip pat sakė gerbiantys ją ir jai padedančius tikėjimo brolius. Dr. Ernestas Bersuskis, buvęs Buenos Airių Chuano P. Garahano vaikų ligoninės stuburo patologijos skyriaus vyriausiasis gydytojas, dalyvavęs daugelyje Cecilijos sudėtingų stuburo operacijų, prisimena: „Kaskart, kai bendravau su Cecilija, mačiau, koks tvirtas jos nusistatymas ir kaip gerai ji sugeba paaiškinti savo įsitikinimus. Su ja kalbėdamas visada pasakydavau, ką ruošiuosi daryti, ir užtikrindavau ją, kad operacija vyks be kraujo perpylimo.“

Dr. Suzana Siruci, advokatė ir Chuano P. Garahano vaikų ligoninės bioetikos komiteto narė, sako: „Tarp Jehovos liudytojų ir medikų komandos santykiai labai geri. Bendradarbiaudami su liudytojais mes įsipareigojame ne vien keisti savo mąstyseną, bet ir tobulinti gydymo metodus, gilinti žinias. Tai mums padeda rasti būdų, kaip atlikti operacijas be kraujo perpylimo.“

Cecilija yra be galo dėkinga ne tik medicinos specialistams, bet ir bendratikiams. Ji sako: „Didžiai vertinu ryšių su ligoninėmis komiteto ir ligonių lankymo grupės darbą. Nors broliai turi šeimyninių ir kitokių pareigų, jie aukojasi dėl manęs ir visada yra prieinami.“

Nors kenčia nuolatinį skausmą ir yra prikaustyta prie vežimėlio, Cecilija, kuriai dabar 25-eri, išlaiko teigiamą nuostatą. Ji sako: „Manau, tie sunkūs išgyvenimai padėjo man tapti geresniu žmogumi, ugdytis krikščioniškas savybes.“

Cecilija tęsia: „Po vienos operacijos mane aplankęs brolis iš ryšių su ligoninėmis komiteto pacitavo Patarlių 10:22: „Jehovos palaiminimas praturtina ir [nesibaigiančio] vargo neatneša.“ Tą eilutę atsiminsiu visą gyvenimą.“

2019 metų gegužės 1 dieną sesė Cecilija patyrė, kaip Jehova ją palaimino – ji buvo paskirta reguliariąja pioniere. Akivaizdu, šią brangią sesę Dievas guodžia bei stiprina. Dėl to paguodos žinia iš Dievo Žodžio ji džiugiai dalijasi su kitais.

Esame tikri, kad Jehova guos ir mus per visokius išmėginimus, kaip guodžia Ceciliją (2 Korintiečiams 1:4).