VIENA (Austrija). 2015-ųjų gegužės 13-ąją apie 400 žmonių dalyvavo renginyje, per kurį buvo atidengta atminimo lenta Gerhardui Steinacheriui – Jehovos liudytojui, kuriam prieš 75 metus naciai įvykdė mirties bausmę už atsisakymą tarnauti Vokietijos kariuomenėje. Atminimo lentos atidengimo ceremonijoje pagrindinė kalbėtoja buvo Vienos Meidlingo rajono merė Gabrielė Votava. Lenta pakabinta ant namo, adresu Lägenfeldgasse 68, Meidlingas, Viena. Šiame name anksčiau gyveno Steinacherių šeima.

Renginio tema buvo „Šauti aš negaliu“. Šiuos žodžius Gerhardas Steinacheris ištarė prašydamas teismą malonės. Nors paprasti, tie žodžiai daug pasako apie krikščioniškas vertybes, kurias Gerhardas labai brangino. Pavyzdžiui, jis laikėsi Jėzaus paliepimo, užrašyto Mato 19:19: „Mylėk savo artimą kaip save patį.“

Nuo mažumės Gerhardas studijavo Bibliją. Būdamas 17 metų jis nusprendė tapti Jehovos liudytoju. 1939-ųjų rugsėjo 15-ąją jaunuolis buvo suimtas už atsisakymą atlikti karo tarnybą ir duoti ištikimybės priesaiką Hitleriui. Praleidęs šešias savaites kalėjime Vienoje Gerhardas kardomajam kalinimui buvo perkeltas į Moabito kalėjimą Berlyne.

1939-ųjų lapkričio 11-ąją, pirmo bylos svarstymo pirmą dieną, Gerhardas buvo apkaltintas trukdymu organizuoti šalies gynybą ir nuteistas mirties bausme. Jis pateikė malonės prašymą tikėdamasis, kad bus atsižvelgta į jo religinius įsitikinimus. Tačiau Reicho karinis teismas 1940 metų kovo 2 dieną mirties bausmę patvirtino. Po keturių savaičių, kovo 30-ąją, Berlyno Plötzensee kalėjime devyniolikmetis Gerhardas buvo giljotinuotas.

Po atidengimo ceremonijos renginys tęsėsi šalia esančiame aukštosios mokyklos teatro salėje. Į programą įėjo ir parodos apie Steinacherių šeimos istoriją atidarymas. Vienas iš eksponatų joje buvo 1976-aisiais rasta dėžutė su 28 Ignatzo ir Luisės Steinacherių laiškais savo sūnui Gerhardui, kai jis buvo kalinamas, ir 25 atvirukais ir laiškais, kuriuos Gerhardas rašė norėdamas paguosti savo tėvus ir išreikšti tvirtą tikėjimą, siejusį visą jų šeimą.

Vienos savaitraštis Wiener Bezirkszeitung savo straipsnyje šį renginį pavadino „nuostabia atminimo ceremonija“, kuria drąsus Gerhardo Steinacherio poelgis „iš šešėlio buvo iškeltas į šviesą“. Apie Gerhardą straipsnyje dar pasakyta: „Dėl savo principų, kuriais vadovaudamasis gyveno, jis buvo pasiruošęs mirti.“