Vieną sekmadienio rytą Azerbaidžano sostinėje Baku maždaug 200 vyrų, moterų ir vaikų buvo susirinkę į religinę sueigą. Jie klausėsi Biblija paremtos kalbos.

Netikėtai pro duris įsiveržė policija ir kiti pareigūnai, taip pat televizijos darbuotojai su filmavimo kamera. Policija ne tik nutraukė Jehovos liudytojų sueigą, bet ir sumušė kelis vyrus, apieškojo patalpas, nors neturėjo tam leidimo, visaip užgauliojo susirinkusiuosius, konfiskavo bendruomenės lėšas, kompiuterius ir Biblija paremtus leidinius. Nemažai liudytojų policija išsivežė į nuovadą ir laikė ten ne vieną valandą. Šeši Jehovos liudytojai iš kitų šalių, atvykę čia tarnauti evangelizuotojais, buvo kelioms dienoms sulaikyti, paskui deportuoti. Televizijos reportaže apie policijos reidą Jehovos liudytojai buvo apšmeižti.

Dėl šių 2006-ųjų gruodžio 24-osios įvykių Jehovos liudytojai pateikė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) pirmąjį skundą prieš Azerbaidžaną. Vėliau buvo pateikta dar 18 skundų dėl teisės į religijos laisvę pažeidimų.

Skundai prieš Azerbaidžaną, pateikti EŽTT iki 2014 m. sausio 31 d. 

Toliau aprašyti keli pavyzdžiai atskleidžia, ką Jehovos liudytojai patiria Azerbaidžane ir kodėl siekdami teisingumo kreipiasi į EŽTT.

• Atsisakoma perregistruoti Jehovos liudytojų religinę bendriją

  Pirmą kartą Jehovos liudytojų religinė bendrija įregistruota sostinėje Baku 1999-ųjų gruodžio 22 dieną, vėliau, 2002-ųjų vasario 7 dieną, ją perregistravo Valstybinis darbo su religinėmis bendrijomis komitetas. 2009-aisiais Azerbaidžanas pataisė įstatymą, reguliuojantį religinių įsitikinimų laisvę, ir įsakė visoms religinėms bendruomenėms persiregistruoti. Jehovos liudytojų religinė bendrija paraišką pateikė, bet minėtas komitetas dėl neesminių smulkmenų ją atmetė. Nors valdžia nepanaikino 2002 metų registracijos, perregistruoti bendriją pagal naujus nuostatus atsisako.

• Policijos išpuoliai ir persekiojimas

  Jehovos liudytojai kas savaitę savo religines sueigas rengia privačiuose namuose. Keletą kartų policija jėga įsiveržė į privačią valdą, nors neturėjo tam reikiamo leidimo, ir tokį susirinkimą nutraukė. Su susirinkusiais žmonėmis policininkai elgėsi užgauliai, keletą valandų laikė juos policijos nuovadoje, konfiskavo jų asmeninius religinius leidinius. Kai kuriems liudytojams paskirtos didžiulės baudos. 2011 metais Gendžėje šeši liudytojai buvo nuteisti už dalyvavimą valdžios nesankcionuotame religiniame susirinkime; jiems skirtos baudos kartu paėmus siekia apie 12 000 JAV dolerių. Paskutiniai policijos reidai vyko 2014-ųjų sausio 11-ąją ir kovo 2-ąją.

• Literatūros cenzūra

  Azerbaidžanas yra vienintelė Europos Tarybos narė *, įvedusi privalomą religinės literatūros cenzūrą ir taip pažeidusi savo konstituciją *. Biblija pagrįsti leidiniai, kuriuos liudytojai įveža iš kitų Europos Tarybai priklausančių šalių, gali būti ribojami skaičiumi arba atlikus cenzūrą uždrausti. Tarp uždraustų leidinių yra daugybė du kartus per mėnesį išeinančio religinio žurnalo Sargybos bokštas numerių. * Azerbaidžano teismai Jehovos liudytojų skundus dėl minėto valstybinio komiteto įvestos cenzūros atmetė.

Daugybė tarptautinių institucijų, kurios rūpinasi žmogaus teisėmis, išnagrinėjo ir stipriai sukritikavo Azerbaidžano naująjį religijos įstatymą, taip pat valdžios elgesį su tikinčiaisiais.

• JAV Tarptautinės religijos laisvės komisija 2013 metų ataskaitoje teigia: „Azerių vyriausybė tvirtina, esą šalyje vyrauja tolerancija, tačiau situacija religinės laisvės atžvilgiu yra pablogėjusi, ypač po 2009 metais priimto teises varžančio religijos įstatymo.“

• Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) pranešime išreiškiamas didelis susirūpinimas dėl apribojimų, paveikusių religines bendruomenes. Apie Azerbaidžano religijos įstatymą pranešime rašoma: „ECRI primygtinai rekomenduoja Azerbaidžano valdžiai savo įstatymus [...] suderinti su Europos Žmogaus teisių konvencijos reikalavimais.“

• Europos Tarybos Venecijos komisija išleido detalią Azerbaidžano religijos įstatymo pakeitimų rekomendaciją. Joje teigiama: „Įstatyme yra keletas žmogaus teises varžančių nuostatų, kurios nesiderina su tarptautiniais standartais. Taip pat turi būti performuluotos nuostatos, reguliuojančios pagrindinius dalykus, tokius kaip įstatymo taikymo sritis, teisė į sąžinės ir religijos laisvę, religijos įregistravimas, religinės bendrijos savivalda ir panaikinimas, taip pat karo tarnybos atsisakymas, prozelitizmo klausimai, religinės literatūros leidimas ir platinimas.“

Jehovos liudytojai visame pasaulyje labai brangina pagrindines žmogaus laisves – saviraiškos, susirinkimų, jungimosi į asociacijas, sąžinės ir religijos laisvę. Jie yra dėkingi vyriausybėms, kurios pripažįsta teises į šiuos dalykus. 2500 Jehovos liudytojų Azerbaidžane ir tie, kas kartu su jais renkasi draugėn garbinti Jehovos, tikisi turėti tokias pat laisves, kokias turi kitos religinės bendruomenės jų šalyje.