2024 m. vasario 20 d. suėjo 50 metų nuo tada, kai Jehovos liudytojai Botsvanoje buvo teisiškai įregistruoti. Iki 1974-ųjų mūsų veikla šalyje ne kartą buvo apribota ir net uždrausta.

Geroji naujiena Botsvaną, tuo metu vadinamą Bečuanalandu, pasiekė 1929 m. Dėl Antrojo pasaulinio karo kilus politinei isterijai, 1941 m. valdžia apribojo biblinės literatūros platinimą ir kitokią mūsų veiklą. 1959 m. apribojimai buvo panaikinti ir mūsų broliai kurį laiką džiaugėsi sąlygine laisve.

1972 m. Botsvanoje buvo priimtas naujas įstatymas, reikalaujantis, kad visos organizacijos gautų valstybinę registraciją. Tačiau Jehovos liudytojų prašymas buvo atmestas. Broliams buvo nurodyta per 20 dienų nutraukti visą religinę veiklą. Jehovos liudytojai Botsvanoje buvo uždrausti. Už dalyvavimą tarnyboje ar bendruomenės sueigose grėsė iki septynerių metų kalėjimo. Vis dėlto mūsų broliai ir toliau rinkosi drauge, tik dabar tai darė slapta. Pavyzdžiui, kartais sueigos vykdavo atokiose vietovėse vešančiuose brūzgynuose. Prisimindamas anuos laikus brolis Tomis Marupingas pasakė: „Nors mūsų veikla buvo uždrausta, buvom kaip niekad tvirtai pasiryžę ir toliau skelbti bei rinktis kartu. Tikėjome, kad Jehova mūsų nepaliks, ir tikrai jis visada buvo su mumis.“

1974 m. vasario 20 d. valdžia ankstesnį nutarimą panaikino ir Jehovos liudytojai buvo oficialiai įregistruoti kaip religinė organizacija. Šiandien Botsvanoje 42 bendruomenėse tarnauja beveik 2400 skelbėjų. Sueigos vyksta anglų, botsvaniečių gestų, Botsvanos kalangų, šonų ir tsvanų kalbomis. Brolis Hju Kormikanas, Botsvanoje ėmęs tarnauti misionieriumi netrukus po to, kai draudimas buvo panaikintas, sako: „Broliai ir sesės Botsvanoje dvasiškai klesti iki pat šiol. Džiaugiamės galėdami laisvai rinktis į sueigas, suvažiavimus ir kongresus. Juose dalyvaudami aiškiai matome, kokia vieninga yra Jehovos tauta.“

Brolių ir sesių Botsvanoje ištvermės pavyzdys liudija, kad Jehova palaiko visus, kurie ištikimai laikosi jo įsakymų (1 Jono 5:3).