Ehabas Samiras, 52 metų egiptietis, yra Jehovos liudytojas. Jis pasakoja, kad Egipto valdžia Jehovos liudytojų religinę veiklą labai varžo, o su pačiais liudytojais elgiasi kaip su nusikaltėliais. Vyras apsidžiaugė internete perskaitęs straipsnį, kuriame objektyviai aprašyta dabartinė liudytojų situacija.

Straipsnis vadinasi „Dr. Riham Atef rašo: Jehovos liudytojai“ ir buvo publikuotas internetiniame Egipto naujienų portale shbabmisr.com 2016-ųjų rugpjūčio 19-ąją. Dr. R. Atef yra Kairo universiteto profesorė adjunktė ir žurnalistė. Ji atkreipė dėmesį į neteisingą elgesį su liudytojais Egipte. Kadangi asmeniškai pažįsta keletą Jehovos liudytojų ir apie jų religiją turi daug informacijos, moteris nepabijojo pasakyti taip: „Esu įsitikinusi, kad jie – geri žmonės ir gerbia kitų įsitikinimus.“

Dr. R. Atef pasakė, kad jos straipsnis skirtas „tiems, kurie apie Jehovos liudytojus nieko nežino, ir tiems, kurie liudytojų nekenčia, nes yra klaidingai informuoti“. Straipsnyje autorė trumpai apibūdino pagrindinius Jehovos liudytojų įsitikinimus ir paminėjo, kad „detalesnės informacijos galima rasti jų interneto svetainėje www.pr418.com“.

Objektyviai įvertinusi apie Jehovos liudytojus turimą informaciją, dr. R. Atef pastebėjo ryškų kontrastą tarp to, kokie liudytojai yra iš tikrųjų, ir to, kaip į juos žiūrima Egipte. Straipsnyje moteris rašė: „Jų veikla uždrausta, bet nesuprantu, kodėl. Jie laikosi politinio neutralumo. [...] Jie skleidžia meilę ir taiką.“ Dr. R. Atef skatino skaitytojus pamąstyti: „Ar dėl to jų veikla draudžiama? O gal dėl to, kad jų mokymai, pagrįsti Biblija, skiriasi nuo bažnyčios mokymų?“

E. Samirui straipsnis apie Jehovos liudytojus taip patiko, kad jis nusprendė portalo redaktoriui parašyti padėkos laišką. Vyras rašė: „[Egipto] žiniasklaidoje apie Jehovos liudytojus teko skaityti daug straipsnių, bet palankiai apie juos atsiliepta vos keliuose. Todėl noriu pagirti dr. R. Atef už drąsą ir sąžiningumą.“ 2016-ųjų gruodžio 11-ąją E. Samiro laišką naujienų portalas paviešino.

Laiške E. Samiras rašė, kad jį liūdina neteisingas elgesys su Jehovos liudytojais, ir paminėjo, jog daugiausia prie to prisideda melagingi bažnyčios dvasininkų pasakojimai. Vyras teigė, kad pagrindinė priežastis, kodėl jis asmeniškai nukentėjo, būtent yra šmeižikiškos istorijos. Laiške jis dar rašė: „Geriausias būdas pažinti žmogų yra pakalbėti su juo asmeniškai. Todėl noriu padėkoti dr. R. Atef už tai, ką ji parašė.“

Laišką E. Samiras užbaigė nuoširdžiais žodžiais: „Labai laukiu, kada nepagrįstas draudimas bus panaikintas ir mes, Jehovos liudytojai, savo šalyje vėl galėsime laisvai išpažinti savo tikėjimą.“

Prieš kelias dešimtis metų Jehovos liudytojai džiaugėsi tikėjimo laisve Egipte, jų religija buvo įregistruota. Tačiau 1960-aisiais jie neteko teisinio statuso, o kartu ir teisių į religijos laisvę bei kitų pagrindinių žmogaus teisių, kurios kitiems krikščioniškiems tikėjimams Egipte yra garantuojamos.

Jehovos liudytojai Egipte ir toliau prisideda prie visuomenės gerovės ir, kaip rašė dr. R. Atef, bet kokiomis aplinkybėmis „skleidžia meilę ir taiką“. Daug žmonių kaip ir E. Samiras laukia, kada liudytojams bus garantuojamos pagrindinės žmogaus teisės ir Egipte jie vėl galės džiaugtis religijos laisve.