2019 metų gruodžio 31 dieną Džakartoje (Indonezija) iškrito 38 centimetrai kritulių. Buvo užtvindyta maždaug šimtas mūsų bendratikių namų, kai kur vandens lygis siekė pusantro metro.

Niekas iš mūsų brolių bei sesių nežuvo ir nebuvo sužalotas, tačiau daugeliui teko laikinai palikti namus, o kas nespėjo, buvo priverstas ieškoti saugios vietos savo namuose. Be to, potvynis apgadino ir keletą pastatų, kuriuose vyksta mūsų sueigos. Bendruomenių vyresnieji organizavo pagalbą nukentėjusiesiems, rūpinosi, kad jiems netrūktų būtiniausių dalykų, pavyzdžiui, maisto ir vandens. Rajono prižiūrėtojai lankė nelaimės ištiktus bendratikius, guodė juos mintimis iš Šventojo Rašto. Buvo sudaryti du pagalbos komitetai; jie stengiasi išsiaiškinti, ko dar gali prireikti nukentėjusiesiems.

Potvynis nesukliudė mūsų bendratikiams tęsti dvasinės veiklos, nors kai kurioms šeimoms į šiokiadienio sueigą teko keliauti užtvindytomis gatvėmis. Jehovos liudytojų Indonezijoje filialo komiteto narys Danielis Purnomo pasakė: „Nors tai buvo didžiausias per pastaruosius kelerius metus Džakartą nuniokojęs potvynis, mūsų brolių ir sesių jis neišgąsdino. Priešingai, buvo proga padėti vienas kitam, parodyti krikščionišką meilę.“

Kaip laukiame meto, kai niekam nebeteks kentėti nuo stichinių nelaimių! (Morkaus 4:39)