Italija – viena iš šalių, labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos. Vadovaujančiosios tarybos padedamas Italijos filialas mūsų broliams ir sesėms teikia praktinę ir dvasinę pagalbą.

Įkurti trys pagalbos komitetai, kurie rūpinasi bendratikių reikmėmis šiaurės, centrinėje ir pietų Italijoje. Vietiniai vyresnieji apie bendratikių poreikius nuolat praneša rajono prižiūrėtojams, o šie informaciją perduoda broliams, tarnaujantiems pagalbos komitetuose.

Vyresnieji teikia ne vien praktinę pagalbą, bet ir padeda skelbėjams tęsti dvasinę veiklą. Rajono prižiūrėtojas Viljamas Boselis, tarnaujantis netoli Milano, kur pandemija kilo pirmiausia, sako: „Nors visi broliai ir sesės lieka namuose, jie nenustoja tarpusavyje bendrauti. Be to, dalyvaudami sueigose vaizdo konferenciniu ryšiu, jie gali padrąsinti vienas kitą savo komentarais. Tokios sueigos labai pastiprina ir pagyvenusius brolius ir seses. Manau, dabar ryšiai tarp bendratikių net glaudesni.“

Įdomu, kad sueigas kartu su Jehovos liudytojais žiūri ir nemažai jų šeimos narių, kurie nėra mūsų bendratikiai. Viena sesė pasakoja: „Mano vyras nenorėdavo eiti į sueigas, o dabar sueigos „ateina“ pas jį [...] ir, žinot, jam patinka.“

Mūsų broliai ir sesės naudojasi kiekviena proga paliudyti žmonėms. Štai vieną sesę, vežančią kitai pagyvenusiai sesei neįgaliojo vežimėlį, patikrinimo punkte sustabdė trys policininkai. Ji paaiškino teikianti pagalbą senam žmogui ir parodė savo leidimą. Paskui kiekvienam iš jų pasiūlė lankstinukus Kokia ateitis mūsų laukia? ir Ar žmonijos vargai kada nors baigsis? Pareigūnai lankstinukus paėmė. Kai sesė palikusi vežimėlį grįžo atgal, policininkai vėl ją sustabdė. Jie padėkojo ir panoro daugiau sužinoti, kas Biblijoje sakoma apie ateities viltį. Pareigūnai net pakvietė prie pokalbio prisijungti dar du kolegas. Sesė džiaugėsi, kad pasitaikė galimybė parodyti jiems mūsų svetainę jw.org. Vienas iš pareigūnų pasakė: „Dėkojame jums, ponia, jūs tikrai praskaidrinote mums dieną.“

Jau minėtas Viljamas Boselis sako: „Nors mano užduotis yra guosti bei drąsinti kitus, mane patį labai padrąsina tai, kad bendratikiai lieka dvasiškai stiprūs ir yra pasiryžę ištverti visus sunkumus. Matydamas, kaip nuoširdžiai jie myli Jehovą, net susigraudinu. Jie tikra Jehovos dovana, kurios dabar reikia kaip niekad!“

Akivaizdu, kad nepaisydami užklupusių sunkumų mūsų bendratikiai nenuleidžia rankų ir lieka dvasiškai tvirti (1 Tesalonikiečiams 3:2, 3).