Maikas Ivučukvu girdi, kaip pasibaigus nuotolinei pamokai jo šešiametė dukrelė Melodi laiptais nuskuba žemyn. Kaip visada, jis tikisi rasti mergaitę kertančią sumuštinį ar žaidžiančią su žaislais. Tačiau tai, ką atėjęs išvysta, jį be galo nustebina.

Maikas pasakoja: „Pamačiau Melodi sėdinčią prie savo nešiojamojo kompiuterio. Rankose ji laikė knygą Mokomės iš Biblijos ir pasakojo istoriją trims savo klasiokams, o tie atidžiai klausėsi. Tada Melodi man pasakė: „Tėti, aš vedu Biblijos studijas!“

Dėl koronaviruso pandemijos pamokos nuotoliniu būdu Melodi mokykloje Hjustone (Teksaso valstija) vyksta jau nuo rugsėjo ir nuo to laiko mergaitė išsikėlė tikslą pradėti su kuo nors Biblijos studijas. Melodi dažnai paminėdavo tai maldoje ir pati dėjo pastangas.

Maikas su žmona Oktavija savo dukrele labai džiaugiasi. Maikas sako: „Melodi apie Jehovą savo klasiokams pasakoja labai dažnai. Tačiau kai pamatėme, kad ji veda jiems Biblijos studijas, abu su žmona vos sulaikėme ašaras.“

Melodi studijos su bendraklasiais sėkmingai tęsiasi. Mergaitė sako: „Jau papasakojau jiems apie rojų ir apie Jėzų. Noriu, kad jie būtų Jehovos liudytojai!“

Devynmetis Samuelis Molnaras iš Inglsaido (Ilinojaus valstija) irgi drąsiai kalbasi su kitais apie savo tikėjimą.

Išgirdęs, kad vienas brolis paliudijo savo kaimynui per tvorą, Samuelis nutarė ir pats taip pamėginti. Sykį jis pamatė kieme žaidžiantį kaimyno anūką. Nuėjęs prie tvoros, Samuelis jo paklausė, ar šis nenorėtų sužinoti apie rojų. Berniukas sutiko, tad Samuelis greitai nulėkė namo pasiimti Mano biblinių pasakojimų knygos.

„Papasakojau jam, kad ateityje jis galės žaisti su visokiais gyvūnais ir jie nesikandžios, – sako Samuelis. – Paskui perskaičiau jam istoriją apie Danielių liūtų duobėje.“

Ir tai dar ne viskas. Samuelis vėliau nusiuntė berniukui laišką ir paaiškino, kad svetainėje jw.org jis gali susirasti filmukų ir įdomių užduočių. Jiedu susitarė, kad kai kitą sykį susitiks, vėl paskaitys kokią biblinę istoriją.

Samuelis labai džiaugiasi, kad jam pavyko šitaip paliudyti. Tačiau jis jau turi naują siekį: „Noriu gerai susipažinti su visais lankstinukais iš skelbėjo įrankinės, kad mokėčiau pristatyti juos žmonėms.“

Trys sesutės iš Hjustono neseniai įgyvendino savo tikslą: per vasaros atostogas tarnavo pagalbinėmis pionierėmis.

Visą rugpjūtį trylikametė Džoselina Horta, dvylikametė Melani Alvares ir dešimtmetė Chlojė Rodriges susijungdavo vaizdo konferenciniu ryšiu ir drauge rašydavo laiškus. Mergaitės liudijo net penkis kartus per savaitę, kartais susiskambindavo jau nuo 7 val. ryto.

„Iš pradžių paplepėdavome ir kartu pavalgydavome, o tada nuo pusės aštuonių rašydavome laiškus“, – pasakoja Džoselina. Aišku, pasitaikydavo, kad kuri pramiega. Tada kitos dvi, norėdamos pažadinti, siųsdavo draugiškas žinutes: „Labas rytas! Pabudome ir kelkimės! Laikas į tarnybą!“

Mergaitės ne tik viena kitai uždegdavo dvasią – jų uolumas įkvėpė ir namiškius. Džoselinos mama Alisija sako: „Kartais dalyvauti tarnyboje neturėdavau jėgų. Bet, matydama Džoseliną rašant laiškus, į tarnybą užsinorėdavau ir aš.“

Galime tik įsivaizduoti, kaip džiaugiasi Jehova žvelgdamas į visus mažuosius savo tarnus, kurie net per pandemiją nenustoja skleisti gerosios naujienos (Patarlių 27:11).