Prieš 100 metų, 1922-ųjų rugsėjo 5–13 dienomis, įvyko vienas įsimintiniausių renginių Jehovos liudytojų istorijoje – devynių dienų kongresas Kedrų Kyšulyje (Ohajo valstija, JAV). Į jį atkeliavo delegatai iš Jungtinių Valstijų, Kanados ir Europos. Kiekvieną dieną programos klausėsi vidutiniškai 10 000 žmonių, kai kurios programos dalys buvo sinchroniškai verčiamos net į 11 kalbų.

Jehovos liudytojų pagrindiniame biure neseniai buvo atidaryta paroda, kurioje nušviečiama, kokią didžiulę reikšmę šis istorinis kongresas turėjo – ypač evangelizacijos darbui. Šiuo metu parodoje apsilankyti gali Betelio šeimos nariai, o kai filialuose vėl bus rengiamos ekskursijos, ji bus prieinama visiems.

Ryškiausias kongreso momentas įvyko rugsėjo 8-ąją. Tądien į auditoriją, esančią netoli gražiojo Erio ežero, sugūžėjo apie 8000 dalyvių. Visi jie susirinko paklausyti brolio Džozefo Rezerfordo kalbos „Karalystė“.

Brolis Rezerfordas kalbėjo pusantros valandos, o tada garsiu balsu susirinkusiųjų paklausė, ar jie tiki, kad Kristus jau karaliauja. Minia visi kaip vienas sušuko: „Taip!“ Tuomet brolis Rezerfordas pasakė: „Jūs esate jo viešieji atstovai. Tad skelbkite, skelbkite, skelbkite apie Karalių ir jo Karalystę!“ Tą akimirką virš scenos išsivyniojo didžiulis plakatas su užrašu „Skelbkite apie Karalių ir jo Karalystę“.

Išgirdę raginimą skelbti gerąją naujieną, kongreso dalyviai degte užsidegė entuziazmu. Daugelis jų jau ir iki tol buvo skelbėjai, tačiau brolio Rezerfordo kalba paskatino juos šio darbo imtis dar uoliau – beje, kaip tik tuo metu liudijimas po namus darėsi vis geriau organizuotas. Sesė Etel Benekof, kuri anuomet buvo netoli 30-ies, pasakojo, kad po tos įkvepiančios kalbos Biblijos tyrinėtojai evangelizacijos darbo ėmėsi „su dar daugiau uolumo ir meilės širdyje nei kada nors anksčiau“. O sesė Odesa Tak, tuo metu buvusi 18-os, sakė: „Norėjau būti kaip Izaijas, Dievui taręs: „Štai aš! Siųsk mane!“

Praėjus dviem dienoms po brolio Rezerfordo kalbos, Tarptautinė Biblijos tyrinėtojų draugija priėmė svarbią rezoliuciją. Joje buvo tokie žodžiai: „Mes, būdami krikščionys, esame pasišventę klausyti savo Viešpaties ir Išgelbėtojo Jėzaus Kristaus ir juo sekti. Mes atsisakome dalyvauti kare, revoliucijose, nepritariame anarchijai ir bet kokiam smurtui. Mes prieštaraujame tam, kad Dievo Žodis būtų iškraipomas siekiant suklaidinti žmones. Mes iš visos širdies norime taikos.“ Priimdami šią rezoliuciją, Biblijos tyrinėtojai aiškiai parodė, kad skiriasi nuo kitų religijų, kurios ką tik buvo prisidėjusios prie Pirmojo pasaulinio karo žiaurumų ir neilgai trukus prisidės prie dar kruvinesnio Antrojo pasaulio karo.

1922 m. birželio 15 d. Sargybos bokšto numeryje buvo rašoma: „Padarysime viską, kas tik mūsų jėgoms, kad 1922 metų kongresas būtų geriausias istorijoje. [...] Tikimės, kad tūkstančiai brolių ir sesių šį ypatingą renginį įsimins ilgam.“

Kaip tarė, taip ir padarė! Kongresą Kedrų Kyšulyje prisimename net praėjus 100 metų. Ir kaip gera matyti, kad Jehova iki pat šiol laimina visus, kas uoliai skelbia apie Karalių ir jo Karalystę (Mato 24:14).