Rodyti straipsnį

2018 M. BIRŽELIO 14 D.
JUNGTINĖS VALSTIJOS

Drąsus poelgis, prieš 75 metus tapęs precedentu Aukščiausiajame Teisme

Drąsus poelgis, prieš 75 metus tapęs precedentu Aukščiausiajame Teisme

Kai visa klasė saliutavo Jungtinių Valstijų vėliavai, devynmetė Gathie Barnett ir aštuonerių metų jos sesutė Marie tiesiog tyliai ir pagarbiai stovėjo. Mergaitės net neįsivaizdavo, kad dėl tokio poelgio, liudijančio apie tvirtą jų tikėjimą, bus pradėta viena reikšmingiausių bylų, 1943 metais pasiekusių JAV Aukščiausiąjį Teismą. Gathie ir Marie buvo įsitikinusios, kad prisiekti ištikimybę turėtų tik Dievui. Jos ir tūkstančiai kitų Jehovos liudytojų vaikų klausė savo krikščioniškais principais išlavintos sąžinės (Apaštalų darbų 5:29).

Kadangi atsisakė pagarbinti vėliavą, mergaitės buvo pašalintos iš Slip Hilo pradinės mokyklos Vakarų Virdžinijos valstijoje. Jų tėvas nepalankius sprendimus skundė tol, kol byla pasiekė JAV Aukščiausiąjį Teismą. 1943-iųjų birželio 14-ąją Teismas nusprendė, kad mokykla negali versti vaiko saliutuoti vėliavai, ir pareiškė, jog Jehovos liudytojai nerodo jokios „nepagarbos nei vėliavai, nei valstybei“. Byla Vakarų Virdžinijos valstijos Švietimo taryba prieš Barnette anuliavo Teismo sprendimą byloje Mainersvilio mokyklų apygarda prieš Gobitisus, kuriuo prieš trejus metus mokykloms buvo suteikta teisė reikalauti iš mokinių saliutuoti vėliavai. *

Sprendimas buvo priimtas balsų dauguma 6 prieš 3. Teisėjas Robertas Jacksonas, rašydamas Aukščiausiojo Teismo išvadas, iškalbingai pareiškė: „Jei mūsų Konstitucijos žvaigždyne ir spindi koks tvirtas principas, tai tik toks: joks pareigūnas, svarbus jis ar menkas, negali niekam įsakinėti, kokio požiūrio laikytis politikoje, religijoje ar kitose srityse, ir negali nė vieno versti žodžiu ar veiksmu išpažinti svetimų įsitikinimų.“

Nors iš šio sprendimo naudos pirmiausia turėjo Jehovos liudytojų vaikai, Šiaurės vakarų universiteto teisės profesoriaus Andrew Koppelmano teigimu, „už pilietines teises kovojantys amerikiečiai turėtų būti labai dėkingi Jehovos liudytojams, nes šie, kovodami už pilietines teises, kuriomis mes džiaugiamės iki šiol, ištvėrė nuožmų ir žiaurų persekiojimą“.

Jehovos liudytojų generalinis advokatas Philipas Brumley paminėjo, kad Teismo sprendimas turėjo daug įtakos ir už Jungtinių Valstijų ribų: „Kad Barnette byla yra labai reikšminga, akivaizdu iš to, jog Aukščiausieji Teismai Argentinoje, Ganoje, Indijoje, Kanadoje, Kosta Rikoje, Filipinuose ir Ruandoje, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas gyrė sprendimą šioje byloje ir rėmėsi juo priimdami savo sprendimus.“

2006 metais Gathie ir Marie buvo pakviestos aptarti jų bylos reikšmės kartu su žymiais ir gerbiamais teisės specialistais iš Roberto H. Jacksono Centro Niujorke. Marie sakė: „Esu labai laiminga, kad byla padėjo vaikams vėlesniais metais.“ Gathie pridūrė: „Pamenu, sykį mano vyresnysis sūnus buvo nusiųstas pas direktorių, nes nesaliutavo vėliavai. Direktorius pasakė: „Panašu, kad tavo mokytojas pamiršo Aukščiausiojo Teismo sprendimą.“

Gathie dar pasakė tai, ką pasakytų kiekvienas Jehovos liudytojas: „Mes gerbiame vėliavą ir tai, ką ji simbolizuoja. Nesame nusistatę prieš tuos dalykus. Mes tiesiog vėliavos negarbiname ir jai nesaliutuojame“ (1 Jono 5:21).

^ pstr. 3 Teismo raštininkai padarė klaidą rašydami tiek Gobitasų, tiek Barnett pavardes.