Rodyti straipsnį

2014 M. RUGSĖJO 8 D.
JUNGTINĖS VALSTIJOS

Sulaukusi 90-ies mirė Lilijan Gobaitas-Klozė, kurios byla 1940 metais pasiekė JAV Aukščiausiąjį teismą

Sulaukusi 90-ies mirė Lilijan Gobaitas-Klozė, kurios byla 1940 metais pasiekė JAV Aukščiausiąjį teismą

NIUJORKAS. 2014 metų rugpjūčio 22 dieną savo namuose Fajetvilyje (Džordžijos valstija, JAV) būdama 90-ies mirė Lilijan Gobaitas-Klozė. Dėl savo asmeninio sprendimo neišreikšti pagarbos vėliavai ji buvo tapusi centrine figūra reikšmingoje byloje JAV Aukščiausiajame Teisme.

Volteris Gobaitasas (viduryje) su sūnumi Viljamu Henriu Gobaitasu ir dukterimi Lilijan Gobaitas po to, kai vaikai buvo pašalinti iš mokyklos už tai, kad atsisakė išreikšti pagarbą vėliavai (1935 m.)

Laiškas, kurį Lilijan Gobaitas 1935-aisiais parašė Mainersvilio mokyklos tarybai gindama savo tikėjimą

Lilijan Gobaitas ir jos jaunesnis brolis Viljamas, abu Jehovos liudytojai, 1935-ųjų spalio 6-ąją per nacionalinį radiją išgirdę Biblija paremtą kalbą apie stabmeldystę, nusprendė nustoti reikšti pagarbą vėliavai. Dėl tokio sprendimo po keleto savaičių jiedu buvo pašalinti iš mokyklos. Jų tėvas Volteris, norėdamas apginti savo vaikų teises, tokį mokyklos nutarimą apskundė vietiniam teismui ir bylą laimėjo. Mokyklos taryba padavė apeliaciją šalies Aukščiausiajam Teismui. 1940 metų birželio 3 dieną byloje, pavadintoje Mainersvilio mokyklų apygarda prieš Gobaitisus (byloje viena pavardės raidė buvo rašoma neteisingai), teismas priėmė Gobaitasams nepalankų sprendimą. Po trejų metų, 1943-ųjų birželio 14-ąją, per Vėliavos dieną Aukščiausiasis Teismas, priimdamas sprendimą byloje Vakarų Virdžinijos valstijos Švietimo taryba prieš Barnet, panaikino 1940 metų sprendimą Gobaitasų byloje. Teismas leido vaikams grįžti į mokyklą. Tai buvo pirmas kartas Jungtinių Valstijų istorijoje, kai Aukščiausiasis Teismas per tokį trumpą laiką pakeitė savo nuostatą.

Lilijan Gobaitas gimė 1923 metų lapkričio 2 dieną Mainersvilyje (Pensilvanijos valstija) Volterio ir Rūtos Gobaitasų šeimoje. 1935 metų kovo 14-ąją Lilijan tapo krikštyta Jehovos liudytoja. Būdama 20 metų Lilijan Gobaitas pradėjo tarnauti reguliariąja pioniere (taip vadinami liudytojų visalaikiai evangelizuotojai). Vėliau, nuo 1946-ųjų vasario iki 1953-iųjų balandžio, ji dirbo Jehovos liudytojų pagrindiniame biure Niujorke.

Lilijan su savo vyru Ervinu Kloze, kai tarnavo misionieriais Vienoje (1954 m.)

1951 metais Lilijan dalyvavo Jehovos liudytojų kongresuose Europoje ir viešėdama liudytojų filiale Vokietijoje susipažino su Ervinu Kloze. Užsimezgė draugystė. Netrukus Ervinas atvyko į Saut Lansingą (Niujorko valstija) mokytis Gileado mokykloje, kurioje ruošiami Jehovos liudytojų misionieriai. 1952-aisiais šią mokyklą jis baigė ir pagal paskyrimą išvyko į Vieną (Austrija). 1954-ųjų vasarį Gileado mokyklą baigė ir Lilijan.

1954 metų kovo 24 dieną Lilijan ir Ervinas susituokė Vienoje ir kartu tarnavo misionieriais Austrijoje. Tų metų pabaigoje jiedu išvyko į Jungtines Valstijas, nes pablogėjo Ervino sveikata – jis vis dar kentė pasekmes žiauraus elgesio, kurį nacių koncentracijos stovykloje patyrė už tai, kad buvo Jehovos liudytojas. Vėliau jie susilaukė sūnaus Stiveno Polio ir dukters Juditos Deboros. 1967-aisiais Klozės šeima persikėlė į Riverdeilį (Džordžijos valstija) ir ėmė aktyviau dalyvauti Biblijos mokymo darbe.

Lilijan Gobaitas-Klozė pergyveno savo vyrą, tėvus, brolį Viljamą Gobaitasą, seserį Džoi Jubetą ir sūnų Stiveną Polį Klozę. Iš jos artimųjų gyvi tebėra dukra Judita Klozė, dvi seserys, Dženi Frai ir Greis Rainiš, ir brolis Polis Gobaitasas.

Atstovas žiniasklaidai:

tarptautinis: J. R. Brown, Visuomenės informavimo tarnyba, tel. +1 718 560 5000