2015 metų kovo 14 dieną Sinsinatyje (Ohajo valstija, JAV), būdama 92, mirė Doroti Mei Senet Kovington, kuri praėjusio amžiaus penktame šeštame dešimtmečiuose dalyvavo Jehovos liudytojų kovoje už pilietines teises.

Praeito amžiaus penktame dešimtmetyje Doroti neatlygintinai darbavosi teisės srityje – padėdavo advokatui Viktorui Šmitui. Jis buvo Jehovos liudytojas ir gynė bendratikių pilietines teises. Tuo metu dėl Antrojo pasaulinio karo Jungtines Valstijas buvo apėmusi stipri nacionalizmo dvasia. Kadangi Jehovos liudytojai laikėsi neutralios pozicijos – nedalyvaudavo patriotinėse ceremonijose ir atsisakydavo eiti į kariuomenę, – juos imta aršiai persekioti. Knygoje The Lustre of Our Country rašoma, kad „liudytojų persekiojimas 1941–1943 metais buvo didžiausias religinės nepakantos protrūkis Amerikoje dvidešimtame amžiuje.“

Liudytojai kentė smurtinius minios išpuolius ir buvo suiminėjami visoje šalyje, įskaitant Sinsinatį Ohajo valstijoje ir šalia esančią Indianos valstiją. Viktoras Šmitas keliaudavo iš vienos vietos į kitą ginti neteisėtai areštuotų Jehovos liudytojų. Doroti ne tik padėjo Viktorui Šmitui darbuodamasi jo kontoroje, bet ir uoliai dalyvavo skelbimo tarnyboje rizikuodama patirti minios išpuolį.

Ypač reikšmingi Dorotei buvo įvykiai, sukėlę minios įniršį Konersvilyje (Indianos valstija). Praėjus vos 17 dienų po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas 1940 metų byloje dėl atsisakymo išreikšti pagarbą vėliavai, pavadintoje Mainersvilio mokyklų apygarda prieš Gobaitisus, priėmė liudytojams nepalankų sprendimą, Konersvilio šerifas įsakė suimti šešis Jehovos liudytojus ir apkaltino juos vėliavos išniekinimu, nes jie atsisakė išreikšti pagarbą ženkliukui su JAV vėliava. Būtent Konersvilyje Viktoras Šmitas ir Heidenas Kovingtonas, pagrindinis Jehovos liudytojų bendrijos advokatas nuo 1939 iki 1963 metų, gynė du Jehovos liudytojus, vėliau melagingai apkaltintus ir sąmokslo kurstymu.

Pasakęs savo baigiamąją kalbą Kovingtonas tuoj pat išėjo, nes turėjo skristi į Meiną dalyvauti kitame teisme, o Viktoras Šmitas su žmona liko išklausyti nuosprendžio. Po to jie su kitais bendratikiais buvo minios užpulti ir žiauriai mušami, kol galiausiai nuo persekiotojų paspruko.

Likus trims savaitėms iki mirties Doroti savo interviu pasakojo, kad per dešimt mėnesių nuo ano nuosprendžio paskelbimo Konersvilyje buvo įkalinti 75 Jehovos liudytojai – visiems pateikti melagingi kaltinimai sąmokslo kurstymu. Doroti sakė: „Buvo suimti daugelis iš mūsų. Būtent tuo metu, siautėjimo Konersvilyje laikais, liudytojų persekiojimas pasiekė kulminaciją.“

Heidenas Kovingtonas, Viktoras Šmitas ir kiti nesiliovė gynę Jehovos liudytojų pilietinių teisių. Kovingtonas su Šmitu pasiekė, kad apkaltinamieji nuosprendžiai Konersvilyje būtų atšaukti. Kovingtonas padėjo Šmitui ir kitose bylose. Kadangi Doroti šiems teisininkams nuolat padėdavo, ji su Heidenu tapo gerais draugais. Jiedu susituokė 1949 metais.

Doroti persikėlė gyventi į Niujorką, kad galėtų padėti Heidenui, kuris turėjo itin daug darbo Jehovos liudytojų pagrindiniame biure Brukline (Niujorkas). Ji toliau uoliai darbavosi skelbimo tarnyboje, o Heidenas kovojo už liudytojų teises teismuose. Tuo metu jis buvo laikomas vienu geriausių konstitucinės teisės žinovu JAV. Heidenas nenuilstamai gynė Jehovos liudytojų pilietines laisves šimtuose bylų. Keturiasdešimt kartų jam teko ginti bendratikius JAV Aukščiausiajame Teisme ir per šimtą kartų federaliniuose apeliaciniuose teismuose.

Kai Heidenas vykdavo į Aukščiausiojo Teismo posėdžius ginti Jehovos liudytojus iš visų Jungtinių Amerikos Valstijų, Doroti būdavo šalia. Ji sakė: „Heidenas kovojo už laisves, kurias kartais laikome savaime suprantamomis. Kaip nuostabu, kas jis savo gyvenimą skyrė padėti tiems, kam to reikėjo, – ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir kitose šalyse.“

1959-aisiais Doroti su Heidenu susilaukė dukters Lin, o po trejų metų – sūnaus Leino. 1972 metais šeima iš Niujorko grįžo gyventi į Ohajo valstiją. Doroti daug laiko skyrė mokyti vaikus Biblijos tiesų ir evangelizacijos tarnybai.

1978 metų lapkričio 21 dieną mirė Heidenas. Doroti vėl įsidarbino pagal savo specialybę – raidžių rinkėja. Ji dirbo įvairių laikraščių leidyklose, pavyzdžiui, The Cincinnati Enquirer. Darbas su linotipu buvo sunkus, netgi laikomas vyrišku, nes reikėjo į mašiną dėti švininius strypus, iš kurių liejamos teksto eilutės. 1988 metais ji išėjo į pensiją ir vėl ėmėsi visalaikės evangelizuotojo tarnybos. Doroti pasižymėjo nenuilstamu uolumu, geru Biblijos išmanymu ir gebėjimu atsakyti į klausimus taikliai parenkant Biblijos eilutes.

Dėl Doroti mirties liūdi jos dukra Lin Elfers, žentas Garis Elfers, du vaikaičiai ir jaunesnioji sesuo Rūta Senet Neids. Doroti sūnus Leinas mirė anksčiau.