2014 metų rugsėjo 4-oji Kirgizijos Jehovos liudytojams tapo įsimintina diena, nes jiems buvo pripažinta religijos laisvė. Tą dieną Kirgizijos Aukščiausiojo Teismo Konstitucinė taryba paskelbė, kad 2008 metais išleisto religijų įstatymo * kai kurios dalys prieštarauja Konstitucijai. Teismo sprendimu, Jehovos liudytojai turi teisę laisvai užsiimti religine veikla pietiniuose Kirgizijos regionuose, kur per pastaruosius ketverius metus jiems vis nebūdavo suteikiamas teisinis statusas.

Jehovos liudytojų bendrija Kirgizijoje buvo įregistruota 1998 metais, ir visoje šalyje jie galėjo laisvai išpažinti savo tikėjimą. Tačiau nuo 2008 metų, įsigaliojus religijų įstatymui, policija daug kartų nutraukė Jehovos liudytojų sueigas Kirgizijos pietų regionuose, tvirtindama, jog liudytojų veikla tuose regionuose yra nelegali, nes jie čia nėra registruota religinė organizacija. Tuo pat metu Valstybės religinių reikalų komitetas (VRRK) neteisingai pritaikė kai kurias 2008 metų religijų įstatymo nuostatas, siekdamas užkirsti kelią liudytojams registruotis tuose regionuose. Rugsėjo 4-osios sprendimas tas kliūtis pašalino.

2008 metų religijų įstatymas draudžia neregistruotos „religinės organizacijos veiklą“ (straipsnis 8(2)). VRRK šią sąlygą interpretavo kaip pagrindą uždrausti Jehovos liudytojams vykdyti savo religinę veiklą daugelyje Kirgizijos miestų ir miestelių, kur jie neturi registruotų religinių organizacijų. Tas pats įstatymas reikalavo, kad religinė organizacija, norėdama kreiptis į VRRK dėl registracijos, pirmiausia vietos miesto tarybai turi pateikti notaro patvirtintą savo pirmųjų 200 narių sąrašą ir gauti jos patvirtinimą (straipsnis10(2)). Tai labai apsunkino Jehovos liudytojų padėtį. Kad galėtų teisėtai rinktis, jie, VRRK nurodymu, turėjo būti registruoti savo vietovėje, bet registruotis negalėjo, nes miesto taryba nepatvirtindavo jų narių sąrašo. VRRK ir vietos valdžiai tai buvo pretekstas puldinėti liudytojus dėl to, kad jie neatitinka registracijos reikalavimų. Tokių sunkumų varginami liudytojai šias įstatymo nuostatas apskundė Konstitucinei tarybai.

Konstitucinė taryba savo sprendime pareiškė, kad „visos religinės bendrijos prieš įstatymą yra lygios ir joks tam tikros religijos asmuo ar žmonių grupė neturi būti vertinama palankiau už kitos religijos narius“. Teismas paskelbė, jog straipsnis 10(2), pagal kurį religinės organizacijos pirmųjų narių sąrašą turi patvirtinti vietos miesto taryba, prieštarauja konstitucijai. Teismas, be to, padarė išvadą, kad straipsnis 8(2) buvo „neteisingai suprastas“. Jo teigimu, teisė į tikėjimo laisvę garantuoja, kad religinė organizacija gali laisvai užsiimti religine veikla bet kuriame šalies regione, nurodytame jos steigiamajame dokumente. Kirgizijos Jehovos liudytojų religinio centro 1998 metų steigiamajame dokumente buvo aiškiai pabrėžta, kad jo veikla apima visą šalį. Vadinasi, Jehovos liudytojai turi teisę laisvai, be jokių trukdymų užsiimti savo veikla visuose Kirgizijos regionuose.

Rugsėjo 4-osios teismo sprendimas buvo gera žinia pietų Kirgizijos Jehovos liudytojams. Jis ypač pradžiugino Oksaną Koriakiną ir jos mamą Nadeždą Sergijenko, gyvenančias Ošo mieste. Nuo 2013 metų kovo joms buvo uždėtas namų areštas dėl tariamų nusikaltimų, įvykdytų pasakojant apie savo tikėjimą kitiems. Nepaisant aiškių įrodymų, kad jos nekaltos, Oksana ir Nadežda buvo apkaltintos, kad išviliojo pinigus iš trijų pagyvenusių moterų.

2014 metų rugsėjį Ošo miesto teisme įvyko bylos nagrinėjimas. 2014 metų spalio 7-ąją teismas abi moteris išteisino ir nutarė, kad joms priklauso kompensacija už neteisėtą persekiojimą, sulaikymą ir namų areštą. Teismas pripažino, kad šios dvi liudytojos buvo religinio nepakantumo ir diskriminacijos aukos ir kad jos buvo puolamos remiantis klaidingais tvirtinimais, esą Jehovos liudytojų veikla Oše neteisėta, nes liudytojai ten nėra registruoti kaip religinė organizacija. Savo argumentus Oksana ir Nadežda grindė Konstitucinės tarybos rugsėjo 4-osios sprendimu, kuris įteisina Jehovos liudytojų veiklą Oše ir visoje Kirgizijoje.

Prisidėdama prie Jungtinių Tautų tarptautinės pilietinių bei politinių teisių konvencijos, Kirgizija pasižadėjo gerbti savo piliečių žmogaus teises ir pagrindines laisves – religijos, susirinkimų ir saviraiškos. Neseniai priimtais savo sprendimais apgindama religijos laisvę, Kirgizijos Aukščiausiojo Teismo Konstitucinė taryba aiškiai parodė remianti žmogaus teises ir pagrindines laisves. Apie 5000 Kirgizijos Jehovos liudytojų brangina jiems suteiktą religijos laisvę ir iš širdies dėkoja valstybinėms institucijoms už pagrindinių laisvių gynimą ir palaikymą.